pirmadienis, kovo 30, 2009

Pirmasis tikslas – surasti vietinį mažoje saloje Gili Trawangan



Vieno draugo dėka jau turim pirmą tašką, kurį privalom aplankyti. Tiksliau – iš daugiau nei 200 milijonų Indonezijos gyventojų surasti vieną ir jam perduoti lauktuves nuo Vyganto – pernai darytą jų bendrą nuotrauką su užrašytais linkėjimais.

Katut – toks berods jo vardas, dirba Nusa Tiga viešbutuke, Gili Trawangan saloje. Iki Vyganto pasakojimų nieko nebuvom girdėję apie šią nykštukinę salą – iš Indonezijos salų visi žino turistų nutrintą Balį, o Gili Trawangan yra visai šalia, tik daug kartų mažesnė – vos 2-3 km skersmens. Todėl mūsų paieška nebeatrodo tokia beviltiška, nors aišku, su Knispelio ir Galkontaitės paieškų tarnyba net nebandysim lygintis...

Žemelapyje Gili Trawangan atrodo taip:

Žalias taškas – Džakarta, joje būsim jau antradienį, apie tūkstantį km į rytus – Gili Trawangan (raudonas taškas):


Zoom:


Dar zoom (sala centre – Balis):


Balis kairėje, mūsų tikslas – dešinėje pažymėtos 3 salelės:


Gili Trawangan – trečia toliausiai nuo kranto esanti sala:

(dirbantieji atleiskit už tokias nuotraukas tiesiai pirmadienio rytui - kaltas)

Mes Šiauliuose, iki lėktuvo Ryga – Londonas liko apie 10 valandų, bet kol kas visa šita avantiūra neatrodo reali – kažkoks smagus žaidimas su žemėlapiais, bet man taip visada būna – atostogas pajuntu tik lėktuvui atsiplėšus nuo žemės, nesvarbu, kelioms dienoms skristume. Edita turbūt jau keliauja – tik kol kas sapnuose. Aš ryt lėktuvuose pamiegosiu, nors turėsim ir palakstyt – Londone nuo nusileidimo Stanstede iki pakilimo Heathrow turim 5 valandas, kaip ir pakankamai, jei nebus jokių pokštų su Ryanairu. Laikykit špygas:)

Po daugiau nei paros pasiskraidymų antradienį Džakartoje turėtų būti kitaip, kai karštį pajusim savo kailiu ir žemėlapy subraižytas linijas pradėsim sekt kojomis. Ir su 100 dienų turtu ant pečių.

Draugai, pamatę su kokia nedidele kurpine Edita žada išgyventi 3,5 mėn., juokėsi – bet žinokit, mano nors ir dvigubai didesnė negu jos, visvien mažesnė nei veždavausi į savaitės trukmės pasitrankymus Europoje. Tuo geriau – mažiau š ant kupros tampysimės.

Labanakt ir atia :)

PS: Su gimtadieniu juos švenčiančius vakar, šiandien ir rytoj – Gitana, Deivi, Žiede!



9 komentarai:

Anonimiškas rašė...

O kam tos dideles kuprines - svarbu pasai ir pinigai, rubus ir ten uzgyvensit :)
Sekmes!

Vykintas rašė...

Pentax ar Canon?

Tadas rašė...

Jie jau kelioneje...

Romena rašė...

tai kur naujausios zinios is keliones??? tai ar pasieket indonezijos krantus, ar likot snausti Londono oro uostuose??? comon, jau knieti isgirts... nors pas jus ir 7 ryto, bet vistiek pats laikas keltis ir duoti zinia apie save lietuvai!

Romena rašė...

ai pala,
jei pas jus 36 laipsniai, tai gal ir nesikelkit...eik tu sau...

Nerijus rašė...

Na kaip? Azijini soka jau patyret?:)))

Tadas rašė...

Pzdc...jie mus paliko ant ledo...neraso neskambina...tfui..

karolis rašė...

tuoj tuoj, uztruko pora dienu kol radom interneto kavine:) tuoj parasysiu bloge.

Edita rašė...

Ne, Romena, cia berods dar karsciau nei 36 laipsniai, tik taip dregna, kad nesijaucia. Jau spejom idegti :D
Ek, kad zinotumet kaip cia grazu. Galbut poryt parodysim daugiau vaizdu, mat visa diena vaziuosim traukiniu.
Geru darbu :)

Rašyti komentarą