sekmadienis, balandžio 12, 2009

Išplaukėm iš Gili Trawangan salos



Oficialiai paskelbiam, kad Gili Trawangan sala nuo šiol vėl negyvenama – vakar anksti ryte Robinzonas ir Penktadienė išplaukė iš jos.

Prabuvom ten net 5 dienas – po gan intensyvaus pasivažinėjimo nuo Džakartos buvo visai malonu pasyviai atsipūsti. Nors tas pasyvumas irgi sąlyginis – nė vienas iš mūsų nemėgstam tik gulėti paplūdimyje, tai nuolat kažką veikdavom. Ir nuveikėm nemažai – apėjom aplink salą, pasistatėm plaustą ir paplaukiojom su juo, įlipom į vienintelį salos kalną, pasnorkelinom, prisivalgėm žuvies, prisimaudėm ir tt. Kai pajutom, kad imam nuobodžiauti – keliam bures ir traukiam į šiaurę – per Indonezijos salas, į Jogjakartą.

Paskaičiavom, kad lėktuvu sutaupysim bent jau 16 valandų, tai vakar ryte atsiradom į Lombok saloje esantį Mataram oro uostą – nebenorėjom atgal vėl per Balį grįžti. Tiesa, dėl lėktuvo rizikavom – važiavom į oro uostą neturėdami bilieto, ir kaip tik pataikėm ant skrydžio – už 15 min. turėjo pakilti lėktuvas į Surabayą, spėjom nusipirkti bilietus (kainavo po 50 dolerių kiekvienam – galėjo būti ir šiek tiek pigiau, bet alternatyva važiuoti žeme 17 valandų neviliojo). O visos „kelionių agentūros“ (kioskeliai su viena kėde ir stalu) Trawangane mums nieko pigaus nepasiūlė.

Užvakar, paskutinį vakarą saloje, kaip tik radome ir Katut, kuriam turėjom perduoti linkėjimus ir nuotrauką nuo Vyganto. Iš vardo neprisiminė iškart, bet kai pasakėm, kad iš Lietuvos – prisiminė. Jis dirba kitam restorane dabar, tai užtrukom, kol radom – bet tikslas pasiektas, kaip ir žadėjom Vygantui:)

Editai vienas didesnių dienos įvykių – nusipirko visai gražią baltą suknelę (berods už 6 dolerius:), tai privaloma tvarka dedu nuotrauką su ja į blogą. Vaikščiojo porą dienų – taip patiko:)

Pripratom vakarais vakarieniauti vienam restorane, kur galima pasirinkti sau auką – žuvį. Taip skanu, kad 4 vakarus iš eilės ten pat valgėm skirtingą žuvį, vakarienė dviems atsieina apie 10 dolerių. Ir dar lieka lėkštėse:) Kaip tik susiskaičiavom 11 dienų kelionės biudžetą – net ir po fotiko vagystes sumažinus išlaidas, kol kas esam nedideliam pliuse – čia mums padėjo 5 dienos saloje, susitaupė, kadangi nebuvo išlaidų transportui, kurios dažnai iki trečdalio išlaidų sudaro. Tiesa, lėktuvo bilietai viršijo dienos biudžeto lubas:)

Beje, paskutinius vakarus saloje išbandėm vietinį kinoteatrą-kabaką – užsisakai ko nors, ir gulėdamas žiūri filmą. Vieną vakarą žiūrėjom „Valkyriją“, viskas būtų neblogai, bet pačioj kulminacijoj pusėj salos dingo elektra, tai pabaigos taip ir nematėm:) Kas matėt „Valkyriją“, kaip ten baigės, kai sabotažininkai sužinojo, kad nepavyko nužudyt Hitlerio? Po filmo dar užsukom kokteilių, Edita alkoholio vėl ragavo gal po 2 mėnesių pertraukos, tai po dviejų dvigubų vietino romo su kola kokteilių gavau vest ją namo:))

Nepaisant dingusios elektros užvakar vėl ėjom į kabaką-kinoteatrą - žiūrėjom „Into the wild“, nebuvom matę, plius Bacardi su kola:) Labai geras filmas, ypač šitam avantiūros kontekste – kas nematėt, pažiūrėkit.

Palikom ramų poilsį saloje ir šiltame vandenyje, vėl nusitrenkėm į civilizaciją – grįžom į Javos salą. Tiesa, grįžimas užtruko visą dieną, visus įmanomus transportus išbandėm pakeliui, ir galiausiai pakliuvom į „stebuklingą traukinį“ - daugiau ten nenorėčiau..:) Apie jį būtinai parašysiu atskirai.

Šiandien Velykos – reiks sugalvoti, kaip atšvęsti, jei tik bus jėgų, nes šįryt 5 h turėjom važiuoti į senovinius objektus (rašau iš vakaro, tai tikiuosi, kad ir nuvažiuosim ten). Musulmonų krašte švęsti krikščioniškas Velykas kaip ir nederėtų, bet jei tik gausim kiaušinių – kodėl gi ne :))

Paskutinės nuotraukos iš salos (albume yra daugiau):

Sitam restorane ant kranto keturis vakarus is eiles valgydavom zuvi - nu nejo atsisakyt:)


Pusryciai prie kambario duru:


Suradom Katut ir atidavem jam nuotrauka:


Nauja suknele! Nauja suknele! Nauja suknele!! (man tiek dziaugsmo buna nebent kai rinktine laimi bronza olimpiadoje:)


Kasdienes maudynes:


Nuo salos kalno:


Salos gilumoje galima rasti ir turizmo nesuzalotu vietiniu:


Is Mataram i Surabaya su vietinem avialinijom - Wings Air (stiuardeses grazios, kojoms vietos daugiau nei bet kuriose kitose avialinijose Europoje:)




8 komentarai:

Jurate rašė...

Edita, kai tik laimes Lietuvos rinktine- pirk nauja suknele: abu vienodai galesit dziaugtis :) Grazi suknele; balta ir lengva! Suprantu tave!! :)

Edita rašė...

gera mintis, Jurate. Vakar Karolis nusipirko naujus sortus, tai kaip ir man priklausytu dabar kazka nusipirkti :D

karolis rašė...

del manes gali pirkt viska - bet ka nusipirksi, ta pati ant kupros ir tampysi :)

Edita rašė...

Taigi sutarem, nauja nusiperki, sena ismeti. As jau viena maikute ismeciau,amzina atilsi jai. Patogi buvo..

Romena rašė...

Edita, tai keliones gale gali ir mano striuke i nauja iskeist! tai gali virsti i suknele ar dar i ka:D
gera akcija ten pas jumis, galiu as su savo spinta atvaziuot ir atsisviezint jos turini?:))

Edita rašė...

Tavo lietpaltis mums ir cia tarnauja, jo tikrai neismesiu ir neiskeisiu net i 5 sukneles :) Bet kaip palukanas uz gero daikto paskolinima, parvesiu. Tik prasau ismatavimus ir pageidavimus del spalvos, sukneles ilgio ir medziagos margumo, siusti pastu :)

karolis rašė...

ei! sitas komentaras zvirblis mums gali jauciu grizt - tu isivaizduoji, kiek jos visos gali sukneliu prisiprasyt?? mums kokiu keturiolikos lagaminu reiketu..

Jurate rašė...

o tai ten lagaminu nera pirkt??!! :)

Rašyti komentarą