trečiadienis, balandžio 08, 2009

Poilsis Gili Trawangan saloje



Prieš važiuodami į šią kelionę, manėme, kad Filipinų salynas turėtų būti rojus (iš pasakojimų), dėl to pasilikom kelionės pabaigai. Bet Gili Trawangan'o sala ne mažesnis rojus. Karšta saulė, žydras vandui, balti paplūdimiai kaip iš Bounty reklamos, skanus maistas ir visiška ramybė (nes dabar ne sezonas – sezono metu, rugsėjo – sausio mėn. čia būna krūvos turistų, ir gerokai didesnės kainos).

Jokių mašinų, motorolerių (tik karietos su arkliukais), net policijos nėra – prireikus reiktų kreiptis į salos seniūną. Salos gyvenimo centras – gatvelė palei vandenyno krantą, šalia jos dešimtys kavinių, viešbutukų ir tt.

Aišku, išlipus iš kelto reikėjo didvyriškai pereiti patį salos centrą nereaguojant į raginimus apsistoti „pigiausiame viešbutyje“. Ir kaip vėliau sužinojome, gavome vieną pigesnių viešbučių visoje saloje. Galbūt dėl to, kad šiek tiek toliau nuo vandenyno, užtat ramu, jokių pašalinių garsų.

Kai nusimetėme kuprines, dar kartą pasijautėme rojuje. Jokia transporto mafija iš paskos nesekiojo, aišku praeinant siūlydavo „magic mushrooms“ (daug čia tokių Bob Marley palikuonių) ar papietaut, bet jau neįkyriai. Tad norisi čia pasilikti kuo ilgiau – šiandien jau trečia diena čia, bet su Karoliu nusprendėm, kad tikrai pabūsim bent 4-5, tuo labiau, kad kol kas nesam sugalvoję tolimesnio maršruto. Yra dar pora taškų Indonezijoje, kuriuos norėtume pamatyti, o po to jau į Singappūrą.

Prisigalvojome pramogų, vieną dieną snorkelinom (paviršinis nardymas su akvalangu) su kanadiečių pora. Jie dar parodė kaip reikia tą teisingai daryti. Aš pasilikau šią pramogą kitam kartui, o Karolis jau prisižiūrėjo spalvotų žuvyčių. Šiandien išsinuomosim akvalangus ir čiužinį, ir eisim pasidairyti po povandeninį pasaulį. Šiek tiek toliau nuo kranto yra povandeninis koralų rifas, gylis ten iškart 15 metrų, tai su čiužiniu planuojam nuplaukt iki jo ir apžiūrėti per akvalangus.

Vakar keturiese apėjome aplink visą salą, per patį didžiausią karštį. Universali sala, viena dalis tinkama snorkelininimui, užtat netinkama maudymuisi dėl koralais nusėto dugno, kita dalis ideali maudymuisi, dar kitoje salos dalyje didžiulės bangos, todėl visi ten surfina, o dar toliau visi eina palydėti saulės. Užtrukom apie 2,5 h karštyje, bet buvo verta.

Vakare pasidarėme sau prabangą, pasipuošėme gražiausiomis suknelėmis (aš ir kanadietė), vaikinai užsidėjo švarius marškinius ir ėjome vakarieniauti į žuvies restoraną, kur pats gali išskirinkti žuvį ir kitą jūros gėrį. Tai aš užsisakiau 6 karališkas krevetes, karolis išsirinko raudoną žuvį, kurią paruošė ant griliaus. Nesu dar valgiusi tokios skanios žuvies. (beje, viskas tik už 14 dolerių, čia su garnyru, alumi ir mano vandeniu). Norėjau alkoholinio kokteilio užsisakyti, bet jiems prastai su alkoholiu, tai nebuvo iš ko rinktis.

Prie tokios vakarienės nuoširdžiai išsikalbėjome su kanadienčiais, kad vienoj vietoj man beveik net ašaras išspaudė. Kanadietė po nelaimingo atsitikimo, kai tik per plauką liko gyva, nusprendė sustoti ir pradėti gyventi ne vien darbu, o ir dėl savęs. O vyras, kuris kaip ir ji pagal kilmę yra kambodžietis, taip pat daug dirbdavo, ir atėjus krizei buvo atleistas iš darbo. Tada pamatė, kad tiek daug dirbo, o nieko neturi, ir nusprendė kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą. Manau, jie ne vieninteliai dėl panašių priežasčių keliauja – įdomu sutikti skirtingos patirties žmonių. Sakėm, būtinai dar reiktų su jais susitikti Kanadoje arba Lietuvoje :)

Ką tik papusryčiavom ant terasos, kanadiečiai šįryt jau išvažiavo iš salos, o mes eisim ieškoti bambukų, Karolis nori statyti plaustą. Jei nepavyks pastatyti, tai eisim snorkelinti su čiužiniu. Pasivaikščiojimą po salos vidų ir užkopimą ant kalno pasiliksim kitai dienai. Ir dar reikia surasti Katut, kuriam turim perduoti Vyganto linkėjimus ir nuotrauką – jis nebedirba ankstesniam viešbuty, tai teks paieškoti. Tiesa, saulė mus jau gerokai pakankino – pečius ir nugarą nusvilom taip, kad skauda vos prisilietus.

O čia keletas nuotraukų iš mūsų gyvenimo saloje, dar daugiau jų sukrovėm į albumą.

Cia dazniausiai pietaujam, arciausiai musu viesbucio ir pakankamai pigu palyginus su "centre" esanciais restoranais.

Cia musu viesbutuko kambarys (beveik bungalow)

Karolis kaip visada bando islieti savo energija, isilipa i kiekviena pasitaikiusi medi ar palme, svaido ka randa ant kelio ir pan. :)
Jau beveik apejus sala, nukankinta karscio. Uz nugaros matosi viena is triju vidurine "menu" sala
Taip atrodo musu tualetas-vonia su atviru stogu. Visai kaip dziunglese. Romantika :)



6 komentarai:

karolis rašė...

Beje, ka tik i interneto kavine atejo keletas lietuviu ir LTV laidos apie keliones vedeja (uzkrito pavarde) - pasirodo, cia vakar atvyko visa grupe, keliauja po Indonezija, girdejau eis daryti interviu - tai kazkada per LTV galesit matyt kazka apie Indonezija:)

Anonimiškas rašė...

Turbut Neringa Skrudupaite? O, beje, kaip skrandziai atlaiko egzotika?
Lina

Doncikas rašė...

Wow super salytė ir šaunus poilsis. Ypač gražiai atrodot 4 nuo viršaus foto :)

Sėkmės tolimesniuose nuotykiuose!

Laima rašė...

tai gal ir iš jūsų interviu paims? galetumet pasigirti, kokius jus cia zygdarbius atliekat :)

Edita rašė...

Lina, cia maistas dar sveikesnis ir visai neastrus. Tad skrandis kol kas neblogai laikosi. Dar pagalvojome, kad mesos cia beveik nevalgome, o ir poreikio visai nera.

karolis rašė...

Sviezia zuvis cia valdo - vakar valgem labai skaniai, tai siandien dabar vel einam vakarieniaut i ta pati restorana - pasirenki zuvi pats, iskepa :) Cia jau tamsu, 19:30, po vakarienes gal kazkoki filma vienam kabake paziuresim, padarytas kaip kinas po atviru dangum.

Laima, Skrudupaite stumia Tezturo ar Novaturo keliones (jie laidos remejai), tai jiems tokiu savarankisku kelioniu nera prasmes reklamuot - nieks nepirktu tu konvejeriniu kelioniu:)

Rašyti komentarą