pirmadienis, birželio 29, 2009

Taip atrodo tikrieji Filipinai!





















Ačiū taifūnui – jei ne jis, nebūtume atradę šitos pakrantės Luzono salos pietuose. Šitoj kelionėj buvom salose Indonezijoje, Malaizijoje, Tailande, bet čia kitaip – jeigu ten salos padarytos rojumi turistams, kur dauguma vietinių tam ir dirba ir norint pamatyti, kaip sala atrodė prieš turizmo invaziją, tekdavo gerokai panaršyti ją motoroleriu, tuo tarpu Filipinai – ištisos salos be turistų, todėl paėjus kelis kilometrus pakrante gali rasti vaizdą, kuris turbūt nesikeičia dešimtmečiais ar net šimtmečiais. Patikėkit, kaip gražu!

O gyvenom mes šitame namuke – 20 $ brangiausiai, kiek mes mokėjom už nakvynę šitoje kelionėje (tiek pat mokėjom Džakartoje ir prie Bromo ugnikalnio), bet turėti visą paplūdimį sau, nes nebuvo daugiau žmonių – nerealu:)


Įskaitant ir pusryčius ant Ramiojo vandenyno kranto:


Įdomus žmogus šitų 4 nuomojamų namukų savininkas – filipinietis-amerikietis Nondo, tarnavęs JAV karinėse pajėgose ir buvęs karščiausiuose taškuose – Berlyne kai griuvo siena, Persų įlankos kare, Balkanų skerdynėse ir tt. Dvi dienas su juo ir prašnekėjom – apie JAV ir Filipinus, apie Lietuvą (žinojo ją, nes turi ir lenkiškų šaknų) ir Sausio 13-ąją, apie tai, kaip po karinės tarnybos JAV jis grįžo visam laikui į Filipinus, dabar turi žmoną ir porą vaikų, mažą versliuką ir laimingas gyvena ant Ramiojo vandenyno pakrantės.


Sako, niekas jo nebeištemptų auginti vaikus JAV gatvėse. Papasakojo apie taifūnus ir žemės drebėjimus, kurie čia dažni, todėl labai įprasti – nušluoja nuo žemės kelias trobeles ar ištisą kaimą, bet jau kitą dieną vietiniai būna atstatę. Ir taip kasmet po kelis kartus – niekas nepanikuoja, gamtos stichija čia kaip natūrali kasdienybė. Pažadėjom jam, kad kada nors dar tikrai pas jį sugrįšim, ir būtinai savaitgalį – nes jis savo mamai pažadėjęs, kad alų gers tik savaitgaliais, dėl to nors ir pavydėjo man šalto alaus, bet mums kompaniją palaikė tik su arbata. Todėl siūlė pasilikti ilgiau, bent dvi dienas iki penktadienio vidurnakčio – kada oficialiai prasideda savaitgalis, žadėjo netgi vodkos butelį atidaryti:) Jo kurortas – šiek tiek užkampis, keliautojų į savo 4 namelius sulaukia retai, todėl džiaugiasi kiekvienu atvykusiu. Bet palikom kitam kartui, nebenorėjome laukti kito taifūno ir išplaukėm keltu į kitą salą – Samar, vieną skurdžiausių Filipinuose (beje, ten turėjom progos važiuoti ant autobuso stogo:)

Daugiau nuotraukų albume.



8 komentarai:

V. S. rašė...

Na tikrai daug pamatet,o mes akirati prapletem is jusu albume atsustu 2217 nuotrauku. Laukiam nauju yspudziu ir judveju namuose.

karolis rašė...

2217?? Oho, daugokai mes cia pridejom nuotrauku. Mama, o is kur zinai, net nemaciau, kad kazkur parasytas kiekis, ar cia suskaiciavai??:))

Namie dar nelaukit, dar daugiau nei 2 savaites - mes dar norim pasimegaut Filipinais:)

V. S. rašė...

Atsiuntet 57 albumus ir po kiekvienu parasytas nuotrauku skaicius,o sudet nesunku.

karolis rašė...

Cia tik matematikai ir gali taip daryt :)))

Julija rašė...

Neitiketina Jusu kelione.. zaviuosi.. tiesiog ikvepia ieskoti nauju marsrutu, nauju kelioniu, nauju vietu..

Aciu.

Anonimiškas rašė...

As siuo metu keliauju po Filipinus:) Deja matau visai kitoki pasauli..:D

Indrez rašė...

Gal galetumet kokia nuoroda imesti apie sia konkrecia vieta? Norim apsistoti ten su vaikais. Dekui!

Karolis Žukauskas rašė...

Nepamenu nei kurorto pavadinimo, nei randu internete. Bet vietą prisimenu, keli km nuo Matnog į rytus, va maždaug čia, pažymėjau žemėlapyje:
https://www.google.lt/maps/dir//12.599536,124.1076256/@12.5982565,124.1056303,546m/data=!3m1!1e3?hl=lt

Savininkas Nondo, ieškokite jo.

Rašyti komentarą