antradienis, kovo 16, 2010

Sukrypę namai, kalnai dviračių, raudonųjų žibintų kvartalas ir kiti Amsterdamo privalumai




Ilgąjį savaitgalį trims dienoms nulėkėm iki laisvės, spalvų ir kreivų namų miesto - Amsterdamo. Kelionę užskaitom, geras miestas, kas buvot, turbūt nelabai ką ir reikia pasakoti apie jį, tai tik sumetėm čia keletą nuotraukų ir padrikai pakomentuosiu :)


Nežinau, ar kur nors kitur Europoj vienoje vietoje dar galima pamatyti tiek dviračių - gal dar Kopenhaga konkuruotų, bet tikriausiai pralaimėtų vis tiek. Idealus miestas dviračiams ir jų vairuotojams, pavojingas užsižiopsojusiems pėstiesiems, vaikščiojantiems raudonais dviračių takais.


Ir margas miestas.


Visomis prasmėmis. Iš arčiau šį kartą raudonųjų žibintų kvartale jau nebefotkinau - užteko smagiai kruvinos pamokos prieš šešerius metus, nebepykdžiau sutenerių šįkart :))


Didelė dalis iš šių laivų - skirti ne plaukiojimui, o tiesiog gyvenimui. Butai ant vandens, su terasa į visas puses :)


Išbandėm pasiplaukiojimus kanalais - kitoks vaizdas į miestą, nei šaligatvius trinant:


Būti Amsterdame ir nepasivažinėti dviračiu - nuodėmė (ratą, jei ką, ne aš sulaužiau:)


Editai radom tinkamesnę ir saugesnę transporto priemonę nei dviratis - bet pagal dydį ir svorį, turbūt, panaši į dviratį:


Van Gogo muziejus - rekomenduoju visiems, jau du kartus buvau, galėčiau dar ir trečią kartą, nes dalis ekspozicijų keičiamos, yra ką pamatyti ir paskaityti, tik reikia laiko ir kojų ištvermės :)


Tas žalias gigantas laivo formos - mokslo populiarinimo muziejus Nemo, pataikėm kaip tik sekmadienį, tai teko brautis per vaikų minias. Nelabai kas gero, kažkas panašaus, bet žymiai įdomesnis ir rimtesnis yra Barselonoj - berods "Cosmo Caixa" vadinasi, jį tai galim drąsiai rekomenduoti labiau nei šitą žalią.


Turbūt šiuo metu labiausiai fotografuojamas Amsterdamo simbolis - grandioziškas užrašas "I Amsterdam" (= I am Amsterdam). Jų yra keli mieste, pastovėjom sąžiningai eilėj, kol galėjom įsiamžinti patys. Idėja man labai patiko - nei kažkokių dirbtinų logotipų miesto įvaizdžiui kurti reikėjo, nei pritempinėti, žaismingai sužaidė su užrašu, užteko išryškinti vos porą raidžių ir visa prasmė labai aiški. Ir išnaudojama daugumoje miesto simbolikos, leidinukų turistams ir tt. - pasimokyt reikėtų mūsų Europos chaltūros sostinės funkcionieriams.


Stebuklingame sendaikčių turguje radau stebuklingą vestuvių suknelę - viskas, rūbus šitam reikalui turiu!


Radom ir dar geresnių daiktų tame turguje:


Su šitom dujokaukėm buvo kilusi gera mintis, gaila, neįgyvendinom - nusiperkam visi penki jas, įsinešam į lėktuvą, ir skrydžio metu tyliai murmėdami "Alach Akbar" visi vienu metu jas užsidedam lėktuve - ir stebim aplinkinių reakcijas :) Deja idėja nukėlėm geresniems laikams, kadangi nė vienas nebuvom pasiėmę šitam eksperimentui būtinų kelių mėnesių atostogų - taip greit į Lietuvą nebūtume grįžę :)

Tame pačiame turguje buvau ir įžeistas:


Beveik su šventojo aureole:


Ramybės oaze pačiame Amsterdamo centre - vietų neišduodam, suraskit:


Remember, remember the fifth of November - kas matė filmą "V for Vendetta", supras, apie ką ši nuotrauka:


Žarsto baltą smėlį Širvinta nurimus, rymo ramunėle rudenio arimuos. Kažkodėl ant Salomėjos Neries poezijos patraukė pažiūrėjus į šią nuotrauką:


Kapitonas Tenkešas, prieš pakeldamas bures, kurių laive taip ir nerado:


Žydrųjų plastikinių tvorų sprinto kategorijoje Edita laimėjo garbingą antrąją vietą! Būtų su aukštakulniais, turėtume dabar auksą :/


Nors ir ne visai centre, nors ir sunkiai suradom, bet nepastebėti neįmanoma - Latvijos ambasada nusprendė atsisakyti vėliavos ir naudoti kitus skiriamuosius tautinės simbolikos ženklus:


Atkreipkit dėmesį į du namus kairėje ir tarpą tarp jų - Amsterdamas stovi beveik ant vandens, visi namai - ant medinių polių, todėl per laiką tokie namų pakrypimai čia visai normalus ir įprastas dalykas. Bet atrodo neblogai:) Tik spėliojom, kaip ten pas juos namie viduje, laikas nuo laiko grindis pasitiesina, ar ir gyvena kreivai?:)


Šalia Nemo muziejaus yra štai toks laivas - muziejus. Kas vaikystėje skaitėte knygas apie negyvenamas salas ir visokius piratų laivus, čia verta užsukti. Įdomiausia, kad šitą laivą neseniai per keletą metų savanoriškai pastatė Amsterdamo bedarbiai. Reiktų pabandyti panašų projektą įgyvendinti Lietuvoje, kažin kaip sektųsi mobilizuoti bedarbių armiją:)


Po kasvakarinio madų patikrinimo raudonųjų žibintų kvartale (keičiasi ten mados, nors rubų kiekis ir nėra įspūdingai didelis, bet tendencijas įžvelgti galima, reiktų ten kokį Petruškevičių nusiųsti, kad pakritikuotų viešai..) naktinė maldelė prieš miegą buvo šitokia (neskaitant dar vieno gero žaidimo):


Kam skylutė, kam kilputė:


Finito.

Bet dar grįšim kada nors (ypač jei ten dar bus du beveik "vietiniai" Fausta ir Vilius, kurie mus ne tik pokeryje nepatingėjo vieną naktį aplošt, bet dar ir klaidingą pavojaus signalą dėl pavogtų dviračių buvo sukėlę:)


PS: Jei kas važiuosit į Amsterdamą 4-5, ir norit nerealaus buto centre už padorią kainą (internete apžiūrėjom dešimtis, turim su kuo lyginti) - rašykit.



3 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Kaip ten nusigavot, kaip skridot?

karolis rašė...

Tai kad pilna skrydžių iš Lietuvos, praėjo tie baisūs 2009-ieji su pora reisų iš Vilniaus, dabar akcijas tik gaudyk - mes vieną tokią Airbaltico ir pagavom:)

Anonimiškas rašė...

su ta ambasada..
"žiauriai" juokinga :D

Rašyti komentarą