sekmadienis, birželio 06, 2010

Azerbaidžanas, Baku, nafta ir tos juokingos diktatūros




Savo keliones mes tikriausiai galetume skirstyti i dvi rušis.

Beveik ekspromtines – kai praktiškai “netycia” (žinokit, buna:) nusiperkam bilietus per koki eilini bilietu išpardavima i kur nors, po to iš kokio Wikitravel ar Lonely planet’o susirenkame šiek tiek informacijos apie ta vieta, ir paskutine nakti paskubomis susimete kuprines išlekiame.

Arba ekspromtines iki galo. Nuo pirmo skiriasi tik tuo, kad nera viduriniosios dalies – informacijos susirinkimo apie šali. Šitos buna net idomesnes, nors turi ir savu trukumu (tureti informacijos apie kultura, i kuria vyksti, visada gerai), bet buna didesnis siurprizas nežinant, ko tiketis iškelus koja iš lektuvo. Net ir Pietryciu Azija vykstant apie ja žinojom tik tiek, kiek lietuviškos geografijos ir istorijos pamokos kažkada išmoke – ekspromtas valdo :)

Tokia panaši nežinomybe buvo su Azerbaidžanu – pasiulymas nakvynei Baku nukrito tarsi iš dangaus prieš pora dienu iki skrydžio, turejom tik adresa ir praktiškai daugiau jokios informacijos apie šali. Ir vos per pora dienu neblogai užlopem šita geografine spraga. Idomi šalis – nors buvom tik Baku ir jo apylinkese, pamatem tik skurdžiausia gamtos regiona, egzotikos paragavom nemažai – ne veltui Azerbaidžanas labiau priskiriamas Azijai, nors sedi praktiškai ant Europos ir Azijos ribos.

Baku – poros milijonu gyventoju gigantas, už naftos pinigus išblizgintas ir restauruojamas taip, kad neiškišus nosies iš Baku galetum pagalvoti, jog esi kokioje Kaukazo Šveicarijoje. Bet prezidentine diktatura naftos pinigus pasiskirsto taip, kaip jai, o ne tautai, reikia – Baku blizgesys ir šalia esantis skurdas labai kontrastuoja.

Baku senamiestis išlaikes savo unikaluma:







Senamiestis išlikes aptvertas murine siena:



Bet visai šalia – daugybe moderniu pastatu, ir dar daugiau statybu, tvarkomos pagrindines gatves (ir Kaspijos juros ilanka):





Jei reiketu apibudinti dviem žodžiais Azerbaidžana, turbut geriausiai tiktu islamas ir nafta. Religijos itaka kulturai ypac ryški (žmones uždaresni, moteru kavinese beveik nera ir pan.) palyginus su po to aplankyta krikšcioniška Gruzija, o nafta Azerbaidžana padare turtingiausia regiono valstybe, po truputi superkancia ta pacia Gruzija. Šiaip idomu, kad nafta Azerbaidžane pradeta išgauti seniausiai pasaulyje - jau prieš tukstanti metu apie ja žinojo, XIX a. naftos bumas gerokai pakele Azerbaidžana, o XX a. pradžioje Baku buvo išgaunama puse viso pasaulio naftos. Dabartiniai naftininkai arabu šeichai tuomet dar jojo ant asiliuku. Ir jei ne regiono istorija bei dabartine diktatura, galbut azerai galetu gyventi ne ka prasciau nei kokie naftos pinigus protingai investuojantys norvegai.


Bet didesnioji dalis tautos dabar gyvena taip:



Arba su tokiais sovietiniais kvaso atributais:


Be sovietmecio palikimo cia galima kaltinti ir Nepriklausomybes laikotarpio diktatura. 1993-2003 m. Azerbaidžana valde prezidentas Heidaras Alijevas, kuriam mirus i valdžia (per oficialius rinkimus, bet su tokiu sovietišku laiku rezultatu) atejo jo sunus, ir toliau tesia gražias diktaturiškas tradicijas. Tiesa, jo tevas gatvese šlovinamas kaip Leninas savo laiku – pagrindineje aikšteje jo skulptura, kuria mes mateme pro mus priemusiu Agnes ir Manfredo balkona:


Alijeva mes draugiškai pagerbem leniniškai alijevišku rankos pakelimu:


Prie kiekvienos požemines perejos ar metro – po H.Alijevo fraze, mieste daug kur kabo jo plakatai:


Beje, nauju mašinu Baku turbut daugiau nei Lietuvoje – bet senu žiguliuku (nors ir išblizgintu) cia ne ka mažiau. Bet velgi, cia tik Baku vaizdas – naftos pinigai nuseda dabartinio prezidento, jo aplinkos ir aukštu politiku rate, korupcija klesti, postai gaunami tik per kyšius. Taksistas, su kuriuo po Baku apylinkes važinejom gera diena, isikalbejes papasakojo idomiu dalyku. Pavyzdžiui, Azerbaidžane, kur kainos (bent jau Baku) brangesnes nei Lietuvoje, iprasta pensija – apie 50-70 manatu (~170-230 Lt). Bet policininku pensija – 500 manatu (1700 Lt). O kad juo tapti, šeima turi sumoketi 70-100 tukst. litu kyši – del to ne kiek nestebina, kad išvažiavus už Baku autostrados lygio kelyje greitis apribotas iki 50 km/h, ir tikrai ne reciau nei kas 5 km stovi policijos ekipažai – viršiji greiti, susimoki kyši (15-20 manatu mažiau, nei oficiali bauda), ir taip padedi policininkui susigražinti i tokio darbo gavima investuotus 70-100 tukst. Lt. Speju, kad net ir tokia milžiniška suma kažkada atsiperka – keliuose „alkanu vilku“, kaip juos pavadino musu taksistas, pilna.

Taksisto klausiam, kas perka šimtus ar tukstancius nauju butu, kuriu pristatyta ir dar statoma aplink Baku centra – taksistas tik atsake, kad jie patys, kurie stato už naftos pinigus – prisiperka po keleta butu. O kaip tik neseniai kažkas atkapste (buvo ir musu žiniasklaidoje naujiena), kad dabartinis prezidentas Ilhamas Alijevas savo trims vaikams Dubajuje nupirko nekilnojamo turto už 70 mln. doleriu. Kai jo metine alga yra tik apie 230 tukst. doleriu :)

Ok, dabar prie geresniu dalyku. Pavyzdžiui, prezidento I.Alijevo žmonos – Agne su Manfredu mus jau pirma vakara „supažindino“ su prancuzes Carlos Bruni konkurente iš Kaukazo – Mehriban Alijeva. Užmeskit aki i jos oficialia svetaine – kas nors isivaizduojate Lietuvos prezidento antrosios puses (nesvarbu, kas ji bebutu) svetaine su kruva manekeniniu nuotrauku, suskirstytu albumais lyg Facebooko profilyje?:) Cia net Paksiene su savo marmurinemis kolonomis nublanksta. Pavyzdžiui, manekenine Azerbaidžano pirmoji ponia:


Pažaidžiam - pasididinkit šia fotke ir spekit, kur Alijeva, o kur Bruni?:)


Toje pacioje svetaineje galima rasti ir smagiuju diktaturos irodymu (visos diktaturos man atrodo ir liudnos, ir tuo paciu juokingos). Prie kaukazietiškosios Carlos Bruni biografijos yra nurodyta, kad 2009 m. ji gavo šlovingojo tautos tevo, buvusio prezidento Heidaro Alijevo vardo apdovanijima, kuri jai paskyre esamas šalies prezidentas. Išvertus i paprasta kalba – jos prezidentas vyras jai paskyre apdovanojima, kuris pavadintas jos uošvio garbei :)


Taksisto (jis, beje, su dviem aukštaisiais – bet kito darbo neranda) klausiam, kodel niekas nebando sukilti prieš tokia diktatura, juk gretimoje Gruzijoje perversmas buvo dar 2003-iaisiais, netolimame Uzbekistane šiemet nuverte diktatoriška prezidenta. Taksisto atsakymas – ka cia versi, buvo kažkas susirinke i mitinga prieš valdžia, atvažiavo policininkai, sudauže mitinguotojus, tuo ir pasibaige visos revoliucijos.


Daug prirašiau, nes grižus i Lietuva ir visokiose wikipedijose dar pasiskaicius apie šia šali, darosi idomu pasekti, kaip toliau ji vystysis. Demokratijos nera, bet pinigu yra – Baku netgi pageidavo rengti vasaros olimpines žaidynes 2016 metais, taciau nelaimejo. Dabar pretenduoja i 2020-uju olimpiada, bet nesitikiu, kad laimetu – naftos ir pinigu yra, bet iki olimpiados sostines jiems dar oi kaip tolokai.


Cia dar keletas vaizdeliu, ne paskutiniai iš Baku:


Baku simbolis – Mergeles bokštas (Giz Galasi), del kurio tikslios paskirties mokslininkai dar nesutaria iki šiol, mat statytas jis seniai – keli amžiai prieš musu era:



O Nepriklausomybes dienos proga šalia Mergeles bokšto vyko meno festivalis – iš skirtingu šaliu suvažiave menininkai savaip išmargino jiems duotus Mergeles bokšto maketus. Cia sutikom ir lietuvi menininka Mariu Abromaviciu (Neboisia):


Musu „viešbutis“ su vaizdu i centrine miesto aikšte – linkejimai Agnei ir Manfredui:)


Arba i kita puse, link senamiescio ir Kaspijos juros ilankos:


Nepatikesit, bet apie Azerbaidžana dar parašysiu iš Eurovizijos puses (Baku ir stebejom Inculto fiasko) – popsinis konkursas dar ir kiek idomiu dalyku apie šaliu santykius gali atskleisti, ne veltui ji butu galima vadinti geopolitiniu, o ne muzikiniu šou.

Apie Eurovizija, armenu ir azeru "meile" - cia papasakojom.

UPDATE: Azerbaidžano viza. Nuo 2010 m. spalio mėn. Azerbaidžanas nebeišduoda vizos oro uoste nusileidus - ja būtina pasirūpinti dar iki kelionės (nebent esate turkas arba rusas). Keistuoliai, turistų nenori...



8 komentarai:

Neringa rašė...

Geras straipsnis!

Anonimiškas rašė...

Suvalgiau su malonumu :)

Vėtra rašė...

Smagiai,

gal dar galite pasidalinti pvz. su netaip patyrusiais keliautojais info kaip randate tuos pigius skrydžius? Ar tikrinate kiekvieną dieną tam tikrų oro uostų visas avialinijas? Taip trubūt nelabai realu? Gal yra koks atidirbtas būdas? Ačiu:)

karolis rašė...

Geriausiai tai daryti per naujienlaiškius - esu užsiprenumeravęs kokių 8 ar 10 avialinijų naujienlaiškius, kur jie siunčia info apie būsimas ar esamas akcijas. Gauni tokį - lendi pasižiūrėti skrydžių, kartais tenka pavargti valandą kitą, kol surandi idealų datos ir kainos santykį, ir pasiimi bilietus - paprasta :) Taip ir gaunasi, kad netyčia nusiperki bilietus, kurių visai neplanavai pirkti :)
Lietuviams pagrindinės, aišku, 3 avialinijos - AirBaltic, Star1 ir Ryanair.

karolis rašė...

Plius, šitas avialinijas verta sekti Facebooke - ten dažnai paskelbia neblogų pasiūlymų arba galima pirmiems sužinoti apie akcijas :)

Vėtra rašė...

ačiū tau Karoli, smagiai jūs čia keliaujat, sunku net įsivaziduoti kaip telpat į algų biudžetą LT:)bandysim jus vytis kelionių prasme:)

karolis rašė...

Kelionėse mes neimam penkių žvaigždžių viešbučių, mėgstam naudotis vietiniu transportu ir tt - yra daug būdu, kaip pakankamai nebrangiai keliauti. Patogumą paliekam Lietuvoje, kelionės ne dėl fizinio poilsio (kaip daugumai visokiose Turkijose, Egiptuose), dėl psichologinio :)

Egle rašė...

linkejimai agnei ir manfredui. straipsnis patiko, visai objektyvus.Egle

Rašyti komentarą