pirmadienis, gruodžio 02, 2013

Trumpa ataskaita iš kelionės į Izraelį



Su draugų kompanija 4 dienas praleidome Izraelyje. Trumpai – šalis labai įdomi, o Jeruzalei kol kas nerandu atitikmens, tai turbūt pats įdomiausias mano matytas miestas. Pagal senamiestį galiu lyginti su Maroko Fezu, pagal istorijos kiekį – su Berlynu, pagal reikšmingų religinių objektų kiekį Vatikanas nuo Jeruzalės į kaulus gauna sausai. Ir nebūtina būti tikinčių, kad Jeruzalė rautų stogą. Atvirkščiai, tikintys čia turbūt pagilina savo tikėjimą, o netikintys atranda priežasčių dar labiau abejoti religiniais mitais.



Bet nuo religijų čia nepabėgsi, trys religijos Jeruzale laiko sau šventa, ir tai persekioja nuolat mieste – šalia švenčiausios krikščionims vietos (bažnyčios, pastatytos Kristaus nukryžiavimo ir palaidojimo vietoje) stovi musulmonų minaretas. Šios bažnyčios duris kas rytą atidaro ir kas vakarą uždaro dvi musulmonų šeimos, ir taip jau 800 metų, iš kartos į kartą – nes krikščionys nesusitarė, kokio rango tikintys turėtų daryti šį darbą, todėl patikėjo tai neutraliems – musulmonams. Trečia pagal svarbą musulmonams religinė vieta (po Mekos ir Medinos) yra būtent Jeruzalėje, ir ją statė samdyti krikščionys, todėl tam tikros formos ir elementai čia persipynė tarp dviejų religijų. Svarbiausioje pasaulyje žydams religinėje vietoje, kur kažkada stovėjo jų šventykla, stovi musulmonų mečetė. Todėl žydai meldžiasi prie garsiosios Vakarų sienos – artimiausios vietos prie jų buvusios šventyklos, į musulmonų šventyklą gi neįeisi. Jeruzalės senamiesčio armėnų kvartale (dar ten yra žydų, musulmonų ir krikščionių kvartalai) stovi šventykla, kurioje, anot vienos iš legendų, galėjo vykti paskutinė vakarienė. Šventykla su musulmoniškai simboliais, nes kažkada buvo į tokią pavertsta. Po ja – žydiškos sinagogos liekanos. Netoli Jeruzalės, Betliejuje, pagrindinėje aikštėje vienoje pusėje stovi Kristaus gimimo vietoje pastatyta krikščioniška bažnyčia, priešais ją – musulmoniška mečetė. Tarp jų – krikščioniška Kalėdų eglė. Į dar vieną šalią stoinčią katalikų bažnyčią įeiti negalėjome, nes tuo metu ten vyko mišios arabų (!) kalba - arabams katalikams.

Ir taip visur sluoksniais religijų sumuštinis ir mišrainė, kapstytis ten galima daug ir ilgai. Ir kuo giliau, tuo įdomiau, todėl jei kas važiuosit – pasidomėkit iš anksto, o ten vietoje būtinai pasiimkit vietinį gidą, kuris nuosekliai papasakotų tą sumuštinį (mes ėmėm vieną nemokamą ir vieną mokamą turą iš čia: www.newjerusalemtours.com).

Palestiną skirianti 8 m aukščio siena (pakanka nuvažiuoti į Betliejų iš Jeruzalės, ir galėsite pamatyti tą sieną) – deja vu iš šaltojo karo laikų Berlyne, paminklas absurdui. Bet palestiniečiai, kiek kalbėjome, kritikuoja tik Izraelio valdžią, bet ne eilinius piliečius – kitaip jie toje pačioje Jeruzalėje nesugyventų, nuolat turėtų kariauti. O dabar, pvz. krikščioniškame kvartale gavome rekomendaciją užsukti į restoraną, esantį musulmoniškoje senamiesčio pusėje.

Kainos – nemažos, kabake pavalgyti žmogui galima nuo 30-40 Lt, alkoholis – 2-3 kartus brangiau nei Lietuvoje.

Žmonės – įdomūs, labai konkretūs, jokių mandagybių, dažnai grubūs, bet matyt tokį mentalitetą lėmė nuolatinė kova už išlikimą. Kadangi per šabą (kuris trunka nuo penktadienio saulėlydžio iki šeštadienio saulėlydžio, ir kurio metu žydai negali nieko dirbti, negali degti ugnies ir tt. - sustoja viskas) važiavome dviem automobiliais per kažkokį žydų kvartalą, vieną iš automobilių praeinantis žydas apspjovė – matyt, piktas ant tų, kurie per šabą dirba (vairavimas irgi darbas).

Maistas – yra visokio, nes maišosi skirtingos kultūros. Nuo šavarmų, kurias turi ir žydai ir musulmonai, iki visokių felafelių, humuso ir t.t.

Vairavimas – Izraelio kelių galėtų pavydėti bet kuri Europos valstybė. Tik darbo dienomis kamščių bent jau Jeruzalėje daug. Iš Jeruzalės važiavimas iki Negyvosios jūros kertant Vakarų Kranto teritoriją – jokių problemų, pravažiuoji pro ginkluotų kareivių saugomus patikros punktus ir tiek, net pasų nereikėjo.

Saugumas – pilna kareivių su automatais, bet kai pripranti prie jų, jautiesi kaip normalioje vakarų valstybėje, naktį ten net saugiau nei Europoje.

Oro uostų patikra – įdomi patirtis, niekur kitur tiek daug kartų pasų netikrino, ir tiek daug klausimų neuždavinėjo. Žiūri į mano pasą ir beria klausimus greičiau nei spėju atsakinėti: Ar seniai pažįstami su šia draugų kompanija? Ar turėjot gidą Jeruzalėje? Kodėl jo vardas skamba ne žydiškai? Ar gavote kokių nors dovanų? Kur ir ką veikėte? Ar kas nors iš kompanijos buvo atsiskyręs nuo visų bent trumpam laikui? Ką tu veikei Indonezijoje? O į Maroką kodėl keliavai? Ar turi ten draugų? Ir t.t. Visi gavome lipdukus su numeriu, kuris prasideda skaičiumi 2 - vadinasi, rizikos laipsnis mažas, mūsų bagažų nekraustė. Kitų keleivių, kuriems po pirmųjų pokalbių būdavo paskiriami lipdukai su skaičiumi 4 ar 5, lagaminai buvo kraustomi atvirai iki smulkiausių daiktų. 

Ir šiaip, geras jausmas įžengti į ketvirtą dešimtį Tel Avive lapkričio pabaigoje įsibridus į Viduržemio jūrą (mums pasisekė – toks karštis lapkričio pabaigoje Izraeliui nėra būdingas, sako, kad pirmą kartą per 50 metų taip šilta). Reikės dar būtinai grįžti pas žydus ir ypač Jeruzalę.

Ir įspėjimas: Wizzair lėktuvas nuskrendant buvo gali tik 2/3 užpildytas, tai galbūt ilgai šis reisas ir neišsilaikys – naudokitės proga, kol yra tiesioginis reisas iš Vilniaus.

PS: Edita jau įkėlė keletą nuotraukų į savo FB puslapį Orange Studio Photography.



šeštadienis, spalio 19, 2013

Žemės drebėjimas Filipinuose Bohol saloje: prieš ir po



Vakar akis užkliuvo už naujienos, kad antradienį Filipinus papurtė stiprus žemės drebėjimas (7,2 pagal Richterį), labiausiai palietęs Bohol salą, kuri mums prieš ketverius metus pasirodė viena įdomesnių visame Filipinų salyne - jei kas klausia dėl Filipinų, iki šiol ją rekomenduoju įtraukti į maršrutą. Šokoladinės kalvos, bažnyčios, mažiausias pasaulyje primatas tarsieras (lietuviškai, berods, ilgakulnis - pasakojom čia), gamta, tobula vieta poilsiui "Nuts Huts" ir paplūdimiai. Tik va jei nespėjote jos aplankyti anksčiau, dabar jau ji nebe tokia - žemės drebėjimas prasinešė stipriai ir daug gerų vaizdų ten tiesiog nebeliko. 

Paskaitęs, kad žemės drebėjimas apgriovė arba sugriovė apie 10 bažnyčių (aukų skaičius - apie 200 žmonių), susiradau, kurias bažnyčias, ir iškrapščiau mūsų kelionės po Aziją nuotraukų archyvą, palyginau vaizdus - kaip tos bažnyčios atrodė 2009 metais, ir kaip jos atrodo dabar, po drebėjimo. O jos, kaip tyčia, mums tada labai patiko - po 7 kitų pietryčių Azijos valstybių jau buvome pasiilgę įdomesnės architektūros, todėl varvinom seilę į ispanišką palikimą Filipinuose - 16-18 a. bažnyčias.

Pavyzdžiui, Bohol salos Loboc miestelyje bent jau man vienas labiausiai patikusių kadrų iš visos kelionės - bažnyčia, kurios dabar praktiškai nebėra, ir iškalbingas užrašas ant religingųjų filipiniečių autobuso:


Ta pati Loboc bažnyčia palyginimui tada - 2009-aisiais, ir dabar, po drebėjimo. Skaičiau, kad filipiniečiai dabar svarsto, ar apskritai verta bažnyčias atstatinėti, kai jos taip sugriautos - galbūt vietoj jų statys naujas, tik aišku, nebe tokias įdomias:


Šalia šios bažnyčios kitoje gatvės pusėje buvo dar toks bokštas, kuris irgi sugriautas (visur - viršuje mūsų daryti kadrai, apačioje - tai, kas dabar liko po drebėjimo):


Baclayon miestelio bažnyčia, viena seniausių Filipinuose, nukentėjo mažiau - sugriautas fasadas ir bokštas, galbūt ją dar atstatys:


Cebu - antro pagal dydį Filipinų miesto (gretimoje saloje, šalia Bohol) viena iš bažnyčių irgi apgriauta:


Nukentėjo net ir Bohol salos šokoladinės kalvos - jų ten yra virš 1000, visos labai panašios formos, šokoladinėmis jos vadinamos dėl to, kad po sausojo karštojo sezono žolė paruduoja ir kalvos tampa rudomis. Dalis kalvų apgriuvo dėl drebėjimo:


Ir dar viena šokoladinė kalva - tikriausiai ne ta pati, bet visų jų forma labai panaši:


Keistas jausmas - džiaugiesi, kad spėjai iki drebėjimo pamatyti tai, ko ten nebeliko, ir iš kitos pusės suvoki, koks mažas pasaulis, kai net kitoje žemės pusėje vykstantis žemės drebėjimas netiesiogiai gali paliesti ir mus.

Visi įrašai iš Azijos čia.



sekmadienis, spalio 13, 2013

Savaitė Normandijoje lankant D-Day paplūdimius




Pagaliau aplankėm Normandiją - čia kol kas į vieną filmuką sumesti video klipai, vėliau bus ir nuotraukų, ir gal bus laiko aprašyti maršrutą - geras jis, todėl drąsiai galiu siūlyti kartoti.


Daugiau kelionių po Europą čia: http://100dienu.blogspot.com/p/keliones-po-europa.html.


antradienis, liepos 02, 2013

Pritrūkom pinigų kelionėms, parduodam sklypą




O jei rimtai, parduoti gaila, bet reikia, nes turim planų, ką veikti su ta suma, todėl - pirkit gryno oro daiktą šalia Vilniaus! Pasistatysit namą, gyvensit ilgai ir laimingai. Kopijuoju skelbimą iš savo FB, ten gal dar bus papildimų: http://www.facebook.com/zalzakas/media_set?set=a.10152958873660366.1073741834.563945365

Jei užrašai sunkiai skaitosi - spaukit, padidės, skaitysis.


















Papildymas:
Ačiū Petrui už palaikymą ir idėjas: http://petras.kudaras.lt/archyvas/2013-07-04/ieskomos-idomios-ir-kilnios-idejos-ir-parduodamas-sklypas.html



pirmadienis, liepos 01, 2013

Odė keturiems ratams, priekiniam stiklui ir kilometrams kelio




Pačios geriausios kelionės - automobiliu, patys geriausi vaizdai - per priekinį stiklą. Arba kai vairuoti būna nuobodu. 


(Valiau telefoną, prikišau nagus prie photoshopo, ir gavosi toks kratinys. Paspaudus didėja.)





antradienis, birželio 11, 2013

10 dvarų Širvintų ir Ukmergės rajonuose - dienos maršrutas iš Vilniaus



Šiandien viena pažįstama paprašė parekomenduoti kokį dienos maršrutą iš Vilniaus apžiūrėti keletą dvarų. Kadangi klasika (Panemunės kelias) netiko, Aukštaitijos šiaurinė pusė buvo per toli, Žemaitija irgi, prisiminiau, kad kažkam esu atsakinėjęs į analogišką klausimą ir siunčiau praktiškai sudarytą maršrutą po Širvintų ir Ukmergės rajonų dvarus. Susiradau tą laišką savo pašte, pagalvojau, kad tokia sukramtyta informacija gali būti patogi ir kitiems - atsispausdinat, sėdat savaitgalį į mašiną, susivedat taškus į GPS ir važiuojat. Maršrutas nėra ilgas, o dvarų ypač Ukmergės rajone tikrai labai daug, kokia Dzūkija galėtų mirti iš pavydo.

Tai dėl čia ir nukopijuoju tą laiško tekstą ir pridedu kartu siųstą žemėlapį - susidėliokite tinkamą atstumą dienai ir vienam iš vasaros savaitgalių bus tikrai įdomus ir gana greitas maršrutas. 10 dvarų gana mažoje teritorijoje - ne daug kur Lietuvoje taip rasi, o čia dar praktiškai visai šalia Vilniaus. Šitą maršrutą bandėm jau porą kartų, ir nepažadu, kad šią ar kitą vasarą kurį laisvesnį savaitgalį vėl neišbandysim - dalis dvarų jau bus pasikeitę (deja, į abi puses, tiek į gerąją, tiek į blogąją).

Čia Siesikų pilis - vėliau gal sudėsiu ir kitų dvarų nuotraukas. Tik nuotrauka 4-5 metų senumo, ne visai atspindi realybę, bet tuo geriau, pasilikit vaizdą siurprizui.

----

Maršrutas google mapsuose atrodo šitaip (Vilnius, tada pro Kernavę, bet galima ir autostrada, pora dvarų, grįžimas į autostradą, Ukmergė, dar keli dvarai skirtinguose Ukmergės rajonuo galuose, ir po to jau neįtrauktas grįžimas į Vilnių). Vienai dienai čia per daug, nebent nuo pat ryto iki vėlyvo vakaro - kas netinka, galit išsimesti, trumpės maršrutas ir tilpsit į vieną dieną.


(spauskit čia, ir bus su visais pavadinimais)

Ir eilės tvarka trumpai apie kiekvieną ir dar kelis papildomus objektus:
(norit vaizdų, kaip atrodo dvaras, ar daugiau info apie jį - spauskit ant pavadinimų, nuves į kokią naudingą nuorodą)
  1. Lapšių dvaras (privatus, bet labai gražus, ant upės skardžio bent per tvorą paspoksoti privažiavus galima).
  2. Bartkuškio dvaras – didelis, neremontuojamas klasicizmo dvaras, dar kažkada buvo galima į vidų įlįsti, bet dabar visas užkaltas.
  3. Krikštėnų dvaras (naujai sutvarkytas, dabar nuomojamas pokyliams). Išlindus nuo Bartkuškio į autostradą važiuoti apie 20,5 km ir sukti į dešinę)
  4. (neįtrauktas žemėlapyje) Vaitkuškio dvaras (nebuvome, gali būti sunku surasti, sugriuvęs, tik bokštas likęs). Pirmas įvažiavimas į Ukmergę, iškart už Skominų yra Vaitkuškis)
  5. Ukmerge – kaip tik gera vieta pietums senamiestyje.
  6. Leonpolio dvaras (mažas ir jaukus, nerestauruotas, bet neblogai išsilaikęs – kada nors bus labai gera vieta, ypač dėl vaizdo, kuris turėtų atsiverti nuo laiptų žemyn, jei iškirs medžius). Ukmergėje važiuoti link Jonavos, už miesto apie 2-3 km bus posūkis į kairę).
  7. Deltuvos bažnycios griuvėsiai (reikia  grįžti į Kėdainių plentą pro Ukmergę, tada keli km už Ukmergės bus Deltuva, jei nerasit bažnyčios, klauskite vietinių).
  8. Veprių dvaras – fainas pats miestelis, yra nedidelis baltas dvaras, tiek ir tepamenu.
  9. Siesikų pilis (jau toliau už Ukmergės į šiaurės vakarus, Siesikuose klauskit, kaip nuvažiuoti iki pilies, nes ten už miestelio prie ežero ji). Kažkoks žmogus ją išsinuomojo 99 metams ir dabar kiša milijonus į jos remontą – dar pernai tik pirmą aukštą baiginėjo. Labai graži vieto, ant ežero kranto.
  10. (neįtrauktas žemėlapyje) Smetonos dvaras – Užugiryje (nebuvome, tolokai, i kitą pusę nei Vilnius nuo Umergės).
  11. Taujėnų dvaras (10 km nuo Ukmergės link Panevėžio senuoju plentu). Visiškai sutvarkytas, nuomoja pokyliams, tai gali ir neįleisti į teritoriją. Edita čia lankosi gerokai dažniau nei aš - fotografuoja visokius renginius ar vestuves.
  12. Šešuolėlių dvaras - čia jau klasika, vienas geriausiai sutvarkytų dvarų Lietuvoje, daug renginių jame vyksta, ir dėl to ne visada įsileidžia į teritoriją.


Jei trumpinti maršrutą vienai dienai, siūlyčiau tokį: Vilnius – Lapšiai – Bartkuškis – Ukmergė – Leonpolis – Deltuva – Siesikai – Šešuolėliai.

Daugiau panašių maršrutų esu sudėjęs čia: http://100dienu.blogspot.com/p/marsrutai-lietuvoje.html


trečiadienis, balandžio 10, 2013

Kaip viena lietuviška kelionių agentūra pardavinėjo viešbučius už labdaringą kainą



Vėl įsivėliau į istoriją su sukčiais - kažkaip vis kas metus vis kokia įdomesnė sukčių istorija nukrinta. Buvo juodieji draugai iš Nigerijos, buvo SMS su kaliniais, dabar - lietuviškas kelionių verslas. Įdėjau aprašymą šįvakar į Facebooką, greit prasisuko, todėl nukopijuosiu ir čia, tiks šalia kitų panašių istorijų. Atsargiai - žiūrėkit, kam mokate savo atostogų pinigus.



Neužsiraukit ant potencialių nigerietiškais metodais veikiančių sukčių, ir draugus perspėkit. Kadangi Lietuvos turizmo departamentas pasižymi neįgalumu ir nieko nepadarys, kad sukčių kontoroms uždraustų veikti, tai bent pažįstamus įspėsiu šita žinute.

Prieš porą savaičių FB užkliuvo akis už www.MyliuAtostogas.lt reklamos – pažiūrėjau siūlomų 6 viešbučių kainas, nerealiai mažos, su 75 proc. nuolaida. Kadangi viešbučių bookinimo portaluose tenka praleisti ne ką mažiau laiko, nei oro linijų, tokios kainos iškart pasirodė įtartinos – na nebūna 5 žvaigždžių viešbučiams tokių nuolaidų, nebent su labai labai retomis išimtimis. Bet per daug nesigilinau ir pamiršau.

Vakar jų reklamą pastebėjau Delfyje – atrodo, kad tebestumdo tuos pačius 6 viešbučius (nesu tikras dėl visų, bet Maljorkos tikrai tas pats). Kasdien vis kapsi laikrodis, kad iki pasiūlymo pabaigos liko 24 valandos, vis mažėja, o pasibaigus laikui vėl laikrodis pradeda skaičiuoti tas pačias 24 valandas. Atrodo, jog bandoma imituoti grupinių apsipirkimų portalus, skirtumas tik tas, kad pasiūlymai po 24 valandų nesikeičia, o nupirktų viešbučių skaičius šokinėja į abi puses – pvz. po kelių valandų pastebėjau, jog dalies nupirktų viešbučių skaičiai paaugo keliais vienetais, bet vieno viešbučio pardavimai kažkodėl nukrito 2 pirkėjais – gal kažkas tuos skaičiukus rankomis veda ir netyčia suklydo? Palyginkit šitą nuotrauką su vaizdu svetainėje – laikrodis bus prasisukęs, bet viešbučiai tikriausiai tie patys.

Dar didesnį įtarimą sukėlė tai, kad prie viešbučių į Tenerifę ir Seišelius jie rekomenduoja bilietus pirkti per Happyfly.lt („Skrydžių palankiomis kainomis galite rasti puslapyje www.happyfly.lt.”) – ne kokios reputacijos kelionių agentūra, kas nepamenat – pagooglinkit, skundų kalnai, va kelios antraštės iš žiniasklaidos apie juos:

- Už nesąžiningą komercinę veiklą UAB "Happy travel lt" skirta 8000 litų bauda
- Skrydžio atsisakė - pinigų už bilietą laukė kelis mėnesius
- Nusipirkai pigų bilietą – primokėk
- Internetu pirktas lėktuvo bilietas pabrango 90 Lt
- Apie Happy travel klientai įspėjami Latvijoje
- Marijampolietis pinigus iš kelionių agentūros atgavo tik pagrasinęs bankroto byla
- Žlugusios atostogos - nei kelionės, nei pinigų
- Ir t.t.

Šitų saugotis reikėtų labiau nei velnio, bet Myliuatostogas.lt juos rekomenduoja bilietams. Galbūt susiję ir pats verslo modelis panašus?

Užvirė kraujas nuo nigerietiškos draugystės prisiminimų, todėl pasigilinau toliau. Myliuatostogas.lt priklauso bendrovei „Universal Creations“, įsteigta prieš 9 mėn., turinti vos 2 darbuotojus, bet iš viešbučių, pasirodo, sugebanti išmušti net 75 proc. nuolaidas (ir net daugiau – dar pridėkit agentūros antkainį). Gal turi gerus derybininkus, ok, tarkim, bet galima paprastai patikrinti. 

Brūkštelėjau tiesiogiai visiems 6 viešbučiams – tokia ir tokia UAB Lietuvoje siūlo jūsų viešbučio kambarius už tokią ir tokią kainą. 3 jau atsakė – visi nežino tokio UAB, jai savo viešbučių neparduoda. Aišku, įmanoma, kad UAB „Universal Creations“ viešbučius perka per tarpininkus ir dėl to jų pavadinimas nežinomas viešbučiams (nors patys savo taisyklėse nurodo: „Bendrovė veikia kaip paslaugų teikėjo atstovas komercinio atstovavimo sutarčių pagrindu“ – viešbučių atstovas, apie kurį viešbučiai negirdėjo?).

Bet du viešbučiai atsakė, kad tokia kaina yra NEĮMANOMA, tai yra jokia agentūra negali gauti tokios kainos už bet kokį kambarį jų viešbutyje tam dienų skaičiui, ką nurodo Myliuatostogas.lt. Čia man klausimų kaip ir nebekyla, nebent Myliuatostogas.lt yra labdaringas projektas, socialiai atsakingas už pavargusių lietuvių atostogas – perka brangius viešbučius ir juos pigiai parduoda tautiečiams (tiesa, tyčia nerašau, kurie konkrečiai viešbučiai atsakė, kad tokia kaina neįmanoma – šita žinutė anksčiau ar vėliau pasieks ir Myliuatostogas.lt genijus, tai tegu spėlioja, kuriuos viešbučius reikia mesti lauk iš savo svetainės – aš laiškus iš jų ir svetainės printscreenus turiu, maža ką, ant ko užsirausiu ir ką gali tekti teismuose įrodinėti „dėl galimo šmeižto“ :).

Bet realiau nei labdara, spėju, galimi kiti variantai, ir nenustebčiau, kad jie ne tik rekomenduoja Happyfly.lt, bet ir taiko panašų verslo modelį. Tuo labiau, kad jų taisyklėse yra toks punktas, kokio bent jau mano dažniausiai naudojamame Booking.com tikrai nerasi (išdidinta mano): „Kuponu perkamas paslaugas teikia „Universal Creations“ UAB partneriai – paslaugų teikėjai, todėl „Universal Creations“ UAB nesuteikia garantijos partnerių teikiamoms paslaugoms, NEATSAKO UŽ JŲ KAINŲ BEI KITŲ SĄLYGŲ PASIKEITIMUS, taip pat nepriima parduotų Kuponų atgal ir negrąžina sumokėtų pinigų už Kuponus, išskyrus konkretaus pasiūlymo, įsigyti kupone nurodytas paslaugas, sąlygose numatytus atvejus.“

Prisiminus Happyfly.lt atvejus, kvepia panašia istorija – nusiperki kuponą viešbučiui, iki atostogų lieka mažai laiko, gauni laišką, kad viešbutis pakėlė kainą – ką renkiesi, susigadinti atostogas (skrydis juk nupirktas jau), primokėti gerokai arba persikelti į kitą Myliuatostogas.lt rekomenduojamą viešbutį, žinoma, su papildomu mokesčiu. Įmanomas toks variantas? Spėju, jie iš to galimai ir planuoja uždirbti, nes yra dar viena svarbi detalė – visuose viešbučiuose apgyvendinimas įmanomas tik nuo 05 31, ne anksčiau. Greičiausiai žino, kad pirmas nepatenkintas klientas sukels skundų bangą internete, ir toks verslo modelis pasibaigs, todėl jis, manau, planuojamas tik porai mėnesių (ir net investuojama į reklama Delfyje – matyt, atsipirkimas garantuotas) – „išparduos“ viešbučius iki 05 31,o tada jau galbūt prasidės datų keitimai, kainų brangimai, pinigų grąžinimo vėlavimai ir t.t. Kaip rodo praeitis, turizmo departamentas tokioms kontoroms leidžia žaisti labai ilgai, todėl, matyt, net ir įvertinus visas rizikas ir baudas, verslas apsimokės. Beveik galiu lažintis, kad birželį internete pagooglinus Myliuatostogas.lt pirmieji bus skundų portalai.

Yra ir kitų įdomių dalykų, nors ir ne šimtaprocentiniai įrodymai, bet sukritę į krūvą, tik pastiprina išvadas. Pvz. jų puslapis FB, kuriame tik konkursai fanų auginimui ir tiek – juk normali kelionių agentūra dar ir kitas savo paslaugas promintų? Jokių asmeninių kontaktų svetainėje, 700-oji linija (nespėjau šiandien paskambinti iki 18 h), el. paštas ir tiek. Ir pasigyrimas didelėmis raidėmis, kad jie turi turizmo departamento licenziją – nepastebėjau, kad rimtos kelionių agentūros tuo girtųsi, kaip ir bet kurio normalaus restorano įėjimas nebus papuoštas didele alkoholio pardavimo licenzija – taip puošis nebent tas, kuris bijos ir lauks patikrinimų. Myliuatostogas.lt, spėju, laukia ir yra pasiruošę – turbūt matė ankstesnius turizmo departamento „priežiūros“ atvejus. Sąskaitą faktūrą, jei viešbutį pirktumėt įmonės vardu, jie kažkodėl irgi išrašytų tik po paslaugų suteikimo – t.y. pinigus sumoki, tarkim, balandį, bet jei kelionė bus spalį, iki to laiko buhalterija galės kukuoti. Kodėl taip – nežinau, bet, atrodo, kad viskas susiveda į jų griežtą atskyrimą – „mes parduodame paslaugą, kurią teikia kiti, todėl mes už ją neatsakingi“ (visgi su faktūra viskas ok, išankstinė būtų).

Tiesa, šiandien dar su jais pasirašinėjau – sakau, noriu tokiai ir tokiai savaitei viešbučio ten ir ten, bet prieš pirkdamas skrydžio bilietą, noriu turėti garantiją, kad viešbutis bus laisvas. Jie rekomendavo pirma nusipirkti jų viešbutį, sulaukti rezervacijos patvirtinimo po 1-2 savaičių ir tik tada pirkti skrydį. Pasistatyk namą nuo stogo, žodžiu. Nors taisyklėse nurodo kitą terminą: „Kelionių agentūra įsipareigoja atsiųsti rezervacijos patvirtinimą, likus ne mažiau nei 30 dienų iki Jūsų nurodytų kelionės datų“. Nusiperki kelionę spaliui, ir iki rugsėjo nežinai – bus viešbutis, ar nebus. Laiko pasirinkimui bus likę labai mažai, jei nebus – imsi bet kokį kitą Myliuatostogas.lt siūlomą viešbutį?

Tiesa, sako, jei netiks vienos datos, pasiūlys kitas. Jei netiks ir tos, grąžins pinigus. Laiške rašo: „Išskaičiuojame 5% sumos tik tada jei Jūs nesulaukiate atsakymo ir nusprendžiate atlikti grąžinimą anksčiau.“ Bet taisyklėse sako kitaip dėl tų 5 proc.: "Viešbutyje nesant laisvų kambarių Jūsų pageidaujamai datai ir Jums nesutikus viešbutyje apsistoti kitą siūlomą datą, kelionių agentūra, išskaičiavusi 5 procentus sumokėtos sumos už administracines išlaidas, likusią pinigų sumą už kuponą grąžina klientui."

Jei skaičiukai Myliuatostogas.lt svetainėje visgi nemeluoja, potencialių aukų šiuo metu – 254, jos jau sumokėjo 230 tūkst. Lt. Jeigu visi atsisakytų kelionių ir būtų priversti sumokėti po 5 proc. – jau 11,5 tūkst. Lt suma praktiškai už nieką. Galbūt to ir siekiama.

Gaila įšaldyti 800 Lt – kitaip pabandyčiau, nusipirkčiau iš jų viešbutį ir žiūrėčiau pats, kurioje vietoje prasidės fokusai. Jei kas pažįstat tokių – duokit žinoti, įdomu, kaip baigsis. O šiaip galit įspėti draugus – visas vaizdas kvepia neskaniai, nerekomenduoju prasidėti su tokiais. Tam ir tokio dydžio šriftas ant nuotraukos – kad šviestų iš tolo. Jei įstatyminė bazė ir tolerantiškasis turizmo departamentas palankūs tokioms kontoroms, tai bent viešumu galima juos pristabdyti.

Papildau: FB komentatoriai jau padeda, iškapstė info, kad UAB "Universal Creations" direktorė Kristina Makaveckaitė tikrai universali - vadovauja dar 5 tuo pačiu adresu registruotoms įmonėms: "Immunotrade", "Egvatransa", "AGD Group", "Rugisa", "Topo Gym". Visose jose - vos po 1-2 darbuotojus. Įdomu, ar jos irgi panašiai veikia - reikės pagooglinti. 

Dar papildau: jau parašė man ir keli pirkėjai, vieno jų žinutę nukopijuoju - daug aiškiau, kokį naglą modelį bando taikyti Myliuatostogas.lt, pardavinėją daiktą, kurio neturi, bet galbūt turės, jei liks: "Man aiskino, kad pas juos tu pigiu bilietu principas yra toks, kad pirmenybe yra teikiama klientui mokanciam pilna kaina uz viesbuti, o mes esam antraeiliai, tai jei maziausiai likus menesiui iki keliones datos yra laisvu vietu tada vaziuoji, jei ne, tada jie siulo kitas datas (jei tokiu yra) kada laisvu vietu yra, o jei netinka, tada grazina pinigus." 

Atrodo, kad aiškus jų sukčiavimo modelis: svetainėje nieko nemini apie tai, kad pirkdamas viešbutį tu neturi jokių garantijų dėl jo. Susimoki pinigus, likus 30 dienų iki kelionės jie praneša, kad pigių kambarių viešbutyje nėra, todėl pasiūlo grąžinti pinigus - 5 proc. pasilieka sau. Be to, skaičiukai tikrai yra netikri - kas pirko, pastebėjo, kad jie nepaaugo, vadinasi, pirkėjų gali būti daugiau, suma irgi didesnė.

04 11 papildymas: Myliuatostogas.lt puslapyje pasiūlymų jau nebėra, ištrynė - nors žiniasklaidai įrodinėja, kad viskas legalu, bet jų veiksmai rodo ką kitą. Kopijas turiu, jei kam reikia. Dingo ir jų FB puslapis su 6500 fanų - iš inercijos trina viską, ką gali :) Tiesa, praėjus kelioms valandoms, jų FB puslapis vėl atsirado.
Žiniasklaida apie šią istoriją:

Happyfly.lt savo FB paskelbė žinutę ir atsiribojo nuo Myliuatostogas.lt - dėl šito turiu savo nuomonę, bet įrodymų kol kas nėra, tai patylėsiu. Plius intensyviai trina neigiamus komentarus - kas irgi daug pasako apie juos. Parašiau apie tai komentarą jiems, ištryne ir užbanino mane savo FB puslapyje- solidu, kaip ir Myliuatostogas.lt veikla, išvadas apie šią kontorą darykit patys.



ps: jokių asmeninių interesų šioje istorijoje neturiu, su turizmo rinkos komunikacija nedirbu jau kuris laikas.

pps: jei Myliuatostogas.lt įrodys, kad klystu, ir visa tai tik sutapimai – pats nusipirksiu kokį viešbutį iš jų ir dar pareklamuosiu kitiems. Bet žinau, kad neteks.




pirmadienis, vasario 18, 2013

Ne ką mažesnė manija nei kelionės - stalo žaidimai: ką išbandėm ir kas patiko



(šis įrašas - papildyta kopija iš mano Facebooko, pagalvojau, kad gali būti aktualu ir blogo skaitytojams).

Šiandien po ilgoko laiko vėl nusipirkom rimtesnį stalo žaidimą – Tobago (nukainavimas Prismoje suviliojo, žiema dar nesibaigė, su Ąžuolu jau galima susitarti ir susiderėti, tai investicija atsipirks). Pridėjau prie kitų stalo žaidimų krūvos – graži piramidė, tai pagaliau padarysiu, ką kažkada senokai planavau. Kadangi pažįstami ir nepažįstami žmonės per FB manęs gana dažnai klausinėja dėl dviejų sričių – dėl kelionių ir stalo žaidimų – sakiau, kad pasidalinsiu asmeniniais įspūdžiais dėl turimų ar šiaip išbandytų stalo žaidimų. O per kokius 5-6 metus prisipirkom ar išbandėm visai ne mažai – kažkam gal bus naudinga prieš perkant. 


Nuo apačios pagal nuotrauką pradedant:

RISK
Klasika, kurios nežaidėm jau labai labai seniai – nes tam dažniausiai neužtenka net pusės nakties, plius šitame žaidime karas dažnai nuo žaidimo lentos persikelia ir į bežaidžiančių bendravimą :) Visa kita jame labai gerai, strategija lemia labai daug, sėkmė – mažai. Jau nepamenu, bet berods gali žaisti visai nemažai, kokie 6 žaidėjai. Subjektyvus įvertinimas – 9/10.

SMALLWORLD
Dovana draugams, kuri užsiliko pas mus namie (ei, pasiimkit:). Įdomus, daug pasirinkimo galimybių, todėl daug strategavimo. Galima ir dviese žaisti, bet įdomesnis su max žaidėjų kiekiu – 4. Vienintelis minusas – iki pat žaidimo pabaigos neaišku, kas lyderis, kas autsaideris, jie paaiškėja tik suskaičiavus taškus. Partijai kokios valandos pakanka. Naujesnė jo versija (Undeground), sako, dar geresnė. 8/10.

YINSH
Žaidimas dviems, paprastos taisyklės, greitai perkandamas, bet iš tos serijos, kur pradžioj nebus labai įdomu, bet kuo ilgiau žaisit ir abu su priešininku tobulėsit, tuo įdomiau bus. Buvau davęs žemesnį įvertinimą, bet vėliau pakėliau iki 7/10. 

NIAGARA
Labai keistas, netipiškas stalo žaidimas – upė su kriokliu, ir viskas išdėliota 3D ant stalo. Pirmus kartus buvo labai įdomus dėl to, kad kitoks, vėliau gana greit pabodo – išsitraukiam retai. Taisyklės sudėtingos pirmam kartui, bet jei nors vienas perpranta – po to lengva kitiems paaiškinti. 7/10.

PUERTO RICO
Ekonominis ir žiauriai geras žaidimas, bet iki šiol neišbandytas :) Neišbandytas dėl to, kad taisyklės sudėtingos, ir pats jau buvau perkandęs kažkada po ilgo aiškinimosi, bet taip ir neatsirado keli savanoriai, kurie norėtų paskirti nemažai laiko taisyklių aiškinimuisi ir pačiam žaidimui (čia visada būna didžiausia stalo žaidimų problema – „Ai žaidžiam tą, kurio taisykles greičiausiai paaiškinsi“). Ekonominis, strateginis, ir pasaulyje ilgą laiką buvęs antroje vietoje (kas nežinot – Boardgamegeek.com reitingas ir apskritai visas portalas labai padeda išsirinkti stalo žaidimus), dabar nukritęs į 4 vietą. Dėl to dar šią žiemą reikia būtinai išbandyti :)

MONOPOLY
Klasika, apie kurią nieko naujo nepasakyčiau, ir kuri daug kam pabodusi, bet retkarčiais nuvalom dulkes. 7/10.

LORD OF THE RINGS
Geras žaidimas tam reikalui, jei bijote, kad kaip per kokį Risk‘ą ar Monopolį galit susipykti su varžovais – čia visi žaidėjai kovoja prieš žaidimą, t.y. arba laimi visi, ar nė vienas. Taisyklės sudėtingos, pats žaidimas nebuvo toks įdomus, kokio tikėjausi, nors mažai kartų ir žaidėm (vėl ta pati problema dėl gana sudėtingų taisyklių). Nors komandos formavimui tiktų. 6/10.

CARCASSONNE
Dabar jau pabodęs, bet tik dėl to, kad kažkada buvo topų topas – žaisdavom ištisom naktim. Paprastos taisyklės, pats žaidimo procesas irgi greitas, bet kiekvieną kartą vis kitoks – jokios žaidimo lentos, viską statai iš kortelių. Gali stengtis kurti pats arba apiplėšinėti kitus – dėl ko nuolat tampu blogiečiu šitame žaidime, bet tuo įdomiau :) Kai kas nors klausia, kokį žaidimą dovanoti žmogui, kuris jų išbandė neperdaugiausiai, labai dažnai rekomenduoju Carcassonne. Tiesa, labai daug papildymų turi – turim turbūt kokius 5, be papildymų žaidimas ne toks įvairus ir trumpokas. Bet pradžiai ir toks įdomus, paskui užsinorėsit papildymų savaime. 5-6 žaidėjai, bet įdomu net ir dviems. 10/10, nes nė vienas kitas žaidimas tiek naktų nesuvalgė, kiek šis.

DIXIT
Geriausias žaidimas kompanijoms – kai susirenka kokie 6 draugai, ir nesinori per daug strateguoti, jis tinka tobulai. Taisyklės kaip du kart du, labai greitai užkabina ir įtraukia, todėl nusipirkom kortelių papildymą, kuris dar leidžia žaisti iki 12 žmonių, bet jau per daug – įdomiau šešiems. Jei reikėtų palyginti su kitais žaidimais – jį būtų galima įvardinti kaip gerokai tobulesnę vaizdinę primityviojo Alias versiją. Yra ir įdomių psichologinių aspektų, o žaidžiant poromis dar ir atsiranda taktika „Kas prisimins kuo smulkesnę detalę iš bendro gyvenimo“. Tiesa, po kurio laiko pabosta – bet ne daug žaidimų išvengia tokios pabaigos, be to, papildymas šitą pabaigą atitolina. 9/10.

LIETUVA
Iš esmės dabar taip populiarių Protmūšių variantas. 6 temos apie Lietuvą, klausimai iš serijos „žinai-nežinai“, išmąstyti galima tik mažą dalį. Įdomus dėl informacijos kiekio, bet tik tiek – jokių strategijų, didelių azartų ir kitų stalo žaidimams būdingų intrigų. 6/10.

KELTIS
Turim abu, pradinę versiją ir papildymą. Papildymus perkam tik tiems žaidimams, kurie tikrai užkabina, vadinasi, šitas toks ir buvo. Taisyklės paprastos, kortų ir stalo lentos derinys, renki tam tikras kombinacijas ir judini savo akmenis į priekį. Strategijos yra, bet kortų traukimo sėkmė irgi labai daug lemia. Papildymas sudėtingesnis, lyginant su pradine versija – padaro mėsmalę ant stalo, ir dėl to gal net mažiau įdomus už savo pradininką. Max 4 žaidėjai. Šiaip labai geras žaidimas. 9/10.

PENTAGO
Paprastas ir nelabai užkabinantis, nebent į kokias keliones vežtis ir sėdint traukinyje rinkti savo spalvos eiles. 5/10.

KRIS KROS
Čia irgi praktiškai klasika, tik skirtingais pavadinimais (žinomiausias – Scrabble). Dėlioji lietuviškus žodžius iš raidžių, renki taškus. Daug galvojimo, ilgoki ėjimai, dėl to labai statiškas, bet man patinka. 7/10.

TAYU
Kai Edita man padovanojo šitą žaidimą, vos išpakavus pirma mintis buvo „Velnias, pirko nepasitarusi, Boardgamegeek.com nepaskaičiusi, ir paėmė kažkokį neaiškų, nuobodų daiktą". Bet pradinė nuomonė, ačiū Dievui, buvo labai klaidinga – žaidimas tik dviems žmonėms, labai paprastas, bet su daug variacijų, todėl užkabinantis – kuo daugiau žaidi, tuo daugiau norisi. Buvo toks laikas, kad net pietaudami ant stalo kita ranka dėliojom Tayu. Esmė paprasta, žaidėjai tiesia kelius tarp skirtingų lentos pusių, ir kartu trukdo priešininkui. Sėkmė lemia nemažai (traukiant kelių korteles), bet visa kita jau strategija. Kartais vežamės ir į keliones, kai keliaujam dviese – vietos neužima daug. 8/10.

ALIAS
Čia irgi nėra ką komentuoti, klasika – pirmiausiai buvo jis, tada Risk, o tada ir prasidėjo visa šita manija. Nusibodęs iki gyvo kaulo, todėl jau n metų nežaidžiamas su retomis išimtimis pas ką nors. 7/10 (dėl to, kad klasika, ir įtraukė į stalo žaidimų liūną, šiaip duočiau mažiau).

TOBAGO
Paprastas ir visai įtraukiantis žaidimas - vakarui 2-3 partijos visai neblogai susivalgo. Nesudėtinga paaiškinti naujiems žaidėjams, tik minusas - didokas sėkmės faktorius traukiant korteles. Kol kas 8/10, su perspektyva, kad ateity sumažės.

CITADELĖS
Šitas labai geras – ne daug žaidimų yra, kur 7 žmonės gali taip įsitraukti (visokie Alias, Uno ir pan. – taip, bet čia kito lygio). Rolių žaidimas, vieną kartą būni vagis, kitą kartą magas ar karalius, kaskart su specialiomis galiomis, kurios padeda rinkti auksą. Strategavimo nemažai, skaičiavimas, blefavimas irgi būtinas. Iš tų žaidimų, kur per vakarą galima pražaisti 10 kartų, ir vis tiek nepabos – per kažkurią kelionę į Amsterdamą su draugais naktimis jį pražaidėm turbūt keliasdešimt kartų, ir vis tiek žaisčiau dar. Daug skirtingų rolių, todėl užtrunka, kol žaidėjai perpranta taisykles. 2-7 žaidėjai, kuo daugiau, tuo įdomiau. 9/10.

THE RESISTANCE
Visi turbūt žinot didesnių kompanijų žaidimą „Mafiją“ – tai čia šito žaidimo upgrade‘as, tik viskas labiau struktūruota, be to, nė vienas žaidėjas nėra nužudomas, todėl neturi nuobodžiauti per likusį žaidimą. 5-10 žaidėjų, labai daug blefo, psichologijos, apsimetinėjimų, įkalbinėjimų ir t.t. Kiek žaidėm - labai emocingas žaidimas (jei įsijausite). Didesnėms draugų kompanijoms pats tas. 9/10. Ir jau nusipirkome, tik dar neišbandėme, atnaujintą ir geresnę šio žaidimo versiją - "The Resistance: Avalon", kuris pirmauja vakarėlių žaidimų reitinge.

BLITZ
Tik pramoga, galvojimo mažai, reakcija svarbiau – tinka, kai po trijų kitų žaidimų nebesinori jokio kito, arba kai po trijų vyno butelių nebeįmanomas joks kitas rimtesnis žaidimas. Yra panašaus tipo žaidimų ir daugiau, iš jų labiausiai patiko Jungle Speed. Flegmatikams nerekomenduoju. 5/10.

GENIAL
Kortinė rimtesnio žaidimo versija. Per paprastas, kad būtų labai įdomus, nors buvo laikas, kad pažaisdavom. 6/10.

SOLO
Tas pats klasikinis Uno, tik kito gamintojo, dėl to kitu pavadinimu ir šiek tiek kitokiomis taisyklėmis. Vakarėliams tinka, nors koks Dixit žymiai geriau, bet eina ir šitas į apyvartą dažnokai, ypač per kokius pasivažinėjimus su draugais po Lietuvą vakarais sodybose. 7/10.

BONANZA
Procesas labai vaikiškas – sodini pupas, bet skaičiavimai ir strategavimai paprastą žaidimą padaro visai ne vaikišku. Buvo vienas iš pirmų mažų žaidimų, todėl kažkada buvo ant bangos, vežiojomės ir į keliones. Taisyklėms šiek tiek laiko reikia paskirti. 2-4 žaidėjai, galėtų būti ir daugiau. 7/10.

SABOTEUR
Čia klasika, bent jau draugų ir šeimos rate – visiškai paprastas, todėl prie vieno stalo lygiaverčiai gali žaisti ir penkiametis, ir žilas. Iki 10 žaidėjų – mažai įdomių žaidimų tokiam kiekiui žmonių yra. Labai labai daug blefavimo, psichologinių aspektų – iš žmogaus veiksmų turi suprasti, jis geriečių ar blogiečių komandoje, nors blogiečiai, tai žinodami, maskuojasi taip, kad dažnai nukenčia niekuo dėti geriečiai. Procesas labai paprastas, kelio tiesimas arba griovimas, visa kita – sėkmė (traukiant kortas), blefas (blogiečiams) ir komandinis darbas (geriečiams). O papildymas (Saboteur 2) dar geresnis – gerokai pasudetingėja visas procesas – taisyklės, rolės, kortų funkcijos – viskas išplėsta. Bet dėl to tik įdomesnis, plius labiau pritaikytas ir mažesniam žaidėjų skaičiui. Šiaip būtų vertas 8, bet per daug smagių kelionių ar šeimos švenčių su juo praleista, todėl – 9/10.

MONOPOLY DEAL
Čia klasikinio Monopolio kortinė versija - iš esmės, visai kitas žaidimas, nes daugiau skirtumų, nei panašumų. Aš nežinau, kaip būtų, jei jį būtume nusipirkę Lietuvoj, gal nebūtume tiek žaidę. Bet mes jį pirkom keliaujant pietryčių Azijoje, Singapūre - idealus daiktas užmušinėt laikui važinėjant ilgais traukinių ir autobusų reisais arba skrendant lėktuvu. Nežinau, kiek partijų Azijoje sužaidėm - dėl to toks ir nutrintas. Ir ne tik Azijoj - pamenu, Maroke traukinyje tarp Fes ir Marakešo 7 valandas ištisai prapliekėm - kelionė visai neprailgo. Galima ir 3 ar 4 žaidėjams, bet niekad taip ir nebandėm - čia yra mūsų su Edita kelionių topinis žaidimas, namie jo nėra prasmės bandyti. Kurį laiką padulkės, vėliau paaugus Ąžuolui plieksim lėktuvuose, autobusuose ir traukiniuose trise. 9/10, nors be konteksto būtų vertas mažiau.

TICHU
Visa Kinija dėl jo pamišusi, bet taisyklės taip kreivai surašytos, kad ilgą laiką nebandžiau. Bet kai išbandžiau - labai užkabino. Kažkas tarp kortinio žaidimo ir pokerio, žaidžiama keturiese (būtinai), komandose po du žaidėjus. Labai daug strategavimo, kaip ir pokeryje, kortas atsiminti labai praverčia. Galima žaisti ir online (pagooglinkit "tichu online"). Netikėtai geras kortinis žaidimas - 10/10.

TICKET TO RIDE
Kažkam paskolintas, todėl nesimato nuotraukoje. Turime europinę versija – su Europos žemėlapiu, bet daug kartų žaidėm ir amerikietišką versija (Ticket to Ride USA). Labai geras žaidimas – europinė versija naujesnė, todėl papildymai geri, dar įdomiau žaisti, bet ir JAV versija daug naktų suvalgė. Esmė paprasta – traukti misijas, pagal jas tiesti geležinkelius ant Europos arba JAV žemėlapio, rinkti taškus. Strategijos ir skaičiavimų labai daug, sėkmės – yra traukiant kortas, bet ji kontroliuojama gerai pasirinkus norimus nutiesti geležinkelius ir sekant konkurentų veiksmus. Liuks žaidimas. 10/10.

PHASE 10
Paprastas, aiškus, kortinis žaidimas, labai tinka didesnėms kompanijoms. Renki tam tikras skaičių ar spalvos kombinacijas, surenki 10 tokių fazių, laimi. Visai nieko, kai reikia žaidimo labiau kaip fono, leidžiančio ir bendrauti, ne tik pasinerti stačia galva į žaidimą. 7/10.

TWILIGHT STRUGGLE
Šaltasis karas man yra vienas įdomiausių periodų istorijoje, o šitas žaidimas būtent apie tai. Tik dviems žmonėms, sudėtingas ir labai rimtai strateginis - ir ne veltui pagal Boardgamegeek.com reitingą pirmasis pasaulyje. Ilgai norėjau, galiausiai nusipirkau. Pirma partija, su taisyklių aiškinimusi, truko apie 6 valandas - būkit nusiteikę, čia jau ne stalo žaidimų pradedantiesiems. :) O po to įprastai vienai partijai reikia 2,5-3 valandų ir labai labai daug smegenų sukimo - tikras strateginis stalo žaidimas su labai nedaug sėkmės elementų. Žaidžiama dviese, vienas už JAV, kitas už Sovietų Sąjungą, paeiliui įgyvendinant realius Šaltojo karo įvykius, kurie kartais kenkia priešui, bet kartais ir tau pačiam. Vienu metu turi sekti visą pasaulį, jei užsisvajojęs apie Pietų Ameriką pražiopsosi krizę Artimuosiuose Rytuose, tai gali nulemti viso žaidimo baigti. Labai gerai, vertas pirmos vietos pasaulyje. 10/10.

ŠACHMATAI
Nejuokauju, kaip gi juos buvau pamiršęs? Čia yra klasika ir turbūt geriausias kada nors sukurtas stalo žaidimas pasaulyje. Niekada nenusibostantis, visada įdomus - daugiau neturiu ką komentuoti. 10/10, vienareikšmiškai.

MEMOIR 44
Žaidimas dviems - simuliuojate Antrąją pasaulinį karą, vienas frontas, du žaidėjai, vienas prieš kitą žaidžia įvairius žinomus mūšius. Daug strategijos, šiek tiek sėkmės. Tikrai įdomus, pliusas - gana neilgos partijos ir daug skirtingų scenarijų, kuriems yra dar daugiau papildymų. Išbandžiau internete su kitais žaidėjais, taip išmokau taisykles, dabar jau galima prie popierinės versijos pereiti. Spėju, kad neilgai trukus reikės ir papildymus pirkti. Kol kas 9/10, bet su perspektyva kilti iki max.

LOVE LETTER
Visiškai paprastas kortinis žaidimas, kurio taisyklės išmokstamos per 3 minutės, o viena partija trunka kokias 5 minutes. Bet tuo paprastumu ir užkabina - gali žaisti įvairaus amžiaus žaidėjai, labai greitai sužaidžiamas, dėl to norisi kartoti. Pražaidėm su draugų kompanija per paskutines atostogas Kipre. 8/10.

HANABI
Kortinis žaidimas, kuriame visi žaidėjau kartu žaidžia ir nugalėtojai gali būti tik visi kartu, arba nė vienas. Konkurencijos nėra, tik bendros pastangos laimėti. Įdomu tai, kad kortas rankose laikai į save atsukęs nugarėlėmis - visi mato tavo kortas, tik tu vienas nematai. Tu matai visų kitų žaidėjų kortas. Kelios partijos visai įdomu - tik mąstymo ir atminties čia reikės nemažai, ne kok UNO ar pan. 7/10.

QIN
Labai lengvos taisyklės, todėl greitai išmokstamas. Galima žaisti 2-4 žaidėjams. Paprastas, todėl hitu nebus, bet pirmos kelios partijos visai užkabino - yra kur pasukti galvą, nes viską lemia užimtų žemių skaičius, o kaip jas užiminėsi - čia jau pasirinktos strategijos dalykas. 7/10.

CONCEPT
Paprastas, bet neįprastas, kitoks žaidimas. Šiek tiek Alias ir Dixit skonio, bet viskas per paveiksliukus - išsitrauki frazę ir ant lentos, kurioje nupiešta krūva skirtingų paveiksliukų, turi išdėlioti figūras taip, kad žaidėjai suprastu, kokią frazę nori pasakyti. Tinka vakarėliams, didesnėms kompanijoms, kurios nenori mokytis sudėtingesnių žaidimų. Daug kartų žaidžiant pabosta, bet po kurio laiko vėl norisi išsitraukti. 8/10.

7 WONDERS
Daug kartų girdėtas, vis planuodavom išbandyti, kol pagaliau įsigijom. Nesudėtingas, užkabinantis, įdomus, su daug galimų skirtingų strategijų. Minusas - sunkiai prognozuojamas iki žaidimo pabaigos, neina suprasti tikrųjų lyderių. 8/10

Toliau ko neturim, bet bandyta ir patiko.

KATANO SALOS NAUJAKURIAI
Šitas labai vertas paminėjimo – buvo topas pradžioje, iškart po Risk‘o. Ekonominis, strateginis, su mažu sėkmės faktoriumi (kauliuko metimai). Su papildymais taip ir nežaidžiau, nors sako, kad jie dar pagilina patį žaidimą, padaro dar įdomesniu. 9/10, nors gal vertas ir dešimties, tiesiog per senai žaidžiau (tiesa, yra versija iPhone‘ams, bet čia kaip sintetika jau).

COLOSSEUM
Tiek taisyklių, tiek dydžio, tiek visokių detalių prasme - ganėtinai griozdiškas žaidimas, bet pirmais kartais labai įdomus. Vėliau šiek tiek persivalgoma juo, kurį laiką nesinori kartoti, bet kaip ir su visais žaidimais - kai susikaupia dulkių sluoksnis, vėl galima bandyti :) 7/10.

ALHAMBRA
Labai seniai žaidžiau, net nepamenu visų detalių, bet įdomus žaidimas, kartojom iš eilės keletą partijų. Taisyklės nesudėtingos, 2-4 žaidėjai. Buvo laimėjęs "Spiel des Jahres" kažkuriais metais, tai daug pasako. 8/10.

SAINT PETERSBURG
Pernai Tenerifėj susipažinom su lietuvių  šeima, irgi pamišusia dėl stalo žaidimų, jie ten turėjo neblogą žaidimą Saint Petersburg - kelis vakarus pražaidėm, patiko - nėra sudėtingas, bet strategavimui vietos į valias. 8/10.

HEY THAT'S MY FISH
Šitą žaidėm planšetėje skrisdami į Kanarus, bet yra ir realus stalo žaidimas. Jo nepirkčiau, bet kompiuterinis variantas visai neblogas laiko prastūmimui. 7/10.

POWER GRID.
Aukštai vertinamas pasaulyje, išbandėm porą partijų pas kaimynus - patiko, tik didesniam įsitraukimui reikėtų daugiau partijų, žaidžiant su gerokai labiau patyrusiais, sunku konkuruoti su jais. Manau, vertas bent jau 8/10.

Ir dar verti paminėjimo tie, kurių neturim ir nežaidėm, bet kada nors tikrai reikės išbandyti ar įsigyti:
- AGRICOLA. Ilgą laiką buvės nr. 1 pasaulyje (dabar 3 vietoje), ekonominis-strateginis žaidimas, turėtų būti labai geras. Ir brangus - apie 250 Lt kainuoja.
- Iš kitų rekomendacijų ir šiaip dažnai stalo žaidimų parduotuvėse siūlomų, kurie verti dėmesio -  DOMINION.

--------------------

Dar toks bendras patarimas - Vokietijoje yra stipriausia stalo žaidimų kūrimo rinka, todėl labai verta atkreipti dėmesį į tuos žaidimus, kurie yra gavę apdovanojimus geriausių metų žaidimų rinkimuose Vokietijoje (Spiel des Jahres). Kai pamatau tokį ženkliuką ant žaidimo pakuotės - svarstymų iškart lieka mažiau. Pvz. tokie grandai kaip Carcassonne, Dixit, Keltis, Ticket to Ride buvo laimėję (tiesa, Niagara irgi, kas man šiek tiek keista). Visą sarašą su nugalėtojais ir nominantais galit pažiūrėti čia: http://en.wikipedia.org/wiki/Spiel_des_Jahres.

Dar rekomendacija - prieš pirkdami stalo žaidimą ir norėdami sužinoti, patiks jis jums ar ne (nes daugumos jų kaina 100-150 Lt, nesinori nusipirkti brangaus dulkių surinkėjo), pasižiūrėkit, ar nėra jo versijos mobiliems telefonams - nemažai žaidimų jau turi sukūrę savo appsus iPhone'ams ar Androidams, dalis nemokamai, dalis už dolerį kitą, bet ten galima greitai ir paprastai pramokti ir išbandyti. Ir netgi nusipirkus žaidimą kartais paprasčiau išmokti taisyklės pažaidus per mobilų.

Jei dar ką prisiminsiu iš įdomesnių bandytų, papildysiu. Tiesa, prie visų stalo žaidimų vis tiek reikėtų paminėti du, kurie suvalgo ne ką mažiau laiko – pokeris ir šachmatai. Šachmatus apskritai vadinu geriausiu kada nors sukurtu stalo žaidimu, be konkurencijos, kas nežaidžiat – daug prarandat, išmaniųjų telefonų laikais tam nebereikia skirti tiek laiko sėdint prie lentos. Ačiū indams, niekas nieko geresnio žaidimų srityje taip ir nesukūrė. Ąžuolą jau pradėjau mokyti jais žaisti - po vieną pamoką kasmet per gimtadienį, kol galiausiai visos figūros liks stovėti ant stalo ir nebus ištaškytos - manau, čia penkmečio planas :)