Antra diena, po ilgoko pasivaiksciojimo dziunglese, nusprendem "pasivaikscioti" vos kelis km ir nuejom dziunglemis iki ilgiausio pasaulyje medziuose kabancio tako Canopy Walkway - 530 m. Kas turit aukscio baimes - cia tikrai puiki vieta ja issigydyti :)
Pasivaiksciojimas taku medziuose kainuoja po 3.5 Lt, yra grieztos taisykles - negalima per arti vienas kito eiti, kad takas neisisiubuotu, medziu aikstelese negalima daugiau nei po 4 zmones stoveti ir tt. Iejimas:
Takas jungia 10 medziu - juose padarytos sustojimo aiksteles, o tarp medziu 25-45 metru aukstyje nutiesti kabantys vienos lentos plocio takai. Del saugumo problemu nera - nors nuo ejimo takas siubuoja ir linguoja, taciau tinklai is sono neleidzia iskristi zemyn (o cia jau butu paskutinis suolis - isivaizduokit nusokt nuo namo stogo:) Kad butu paprasciau isivaizduoti auksti - auksciausioje vietoje takas nutiestas kaip nuo 15 aukstu namo stogo. Kai kur zemeja iki kokiu 8 aukstu namo. Net ne visada eina suvokti aukscio - apacioja lieka daugelio medziu virsunes, kurios uzstoja zeme, nes takui parinkti galingi stori ir auksti medziai. Takas atrodo taip:
Vaizdas is vienos sustojimo aiksteliu (matosi upe, kuria plaukem is vakaro i dziungles):
Is virsaus atrodo taip - kas bijo aukscio, geriau neziureti, ypac kur matosi zeme:)
Smagu buvo ziuret i Edita - nebijo ji siaip aukscio, bet siuo taku vaiksciot nebuvo lengva - visa kelia ziurejo tik i prieki, ir tik paskutiniais tako metrais pirma karta paziurejo zemyn - baisoka buvo. Ir dar prase kalbint ja, kad uzmirstu, jog vaiksto puses kilometro ilgio taku virs dziungliu :) Baimes jausma sustiprina tako svyravimai - jos keturiasdesimt keli kg nelabai isjudina ta taka, bet kai as praeinu, tai jis normaliai pasiubuoja:))
Is apacios takas atrodo sitaip:
Neisivaizduoju tik vieno - kaip toki taka jie turejo pastatyt tokiame aukstyje, (1994 m.) kur nei kranu atvesi, nei ka. Gal vietiniai, kaip geri tarzanai pasidarbavo:)
Sutikom sitokiu gyvunu dziunglese - driezai, visai nepavojingi, ir ju cia daug - jau pripratom. Saloje, kur dabar esam, tai kur beitum ju sutiksi - mazu, dideliu, spalvotu. Taikus ir kuklus padarai.
Prie dziungliu Kuala Tahan kaimely gyvenom tokiam spalvotam hostely:
O vakare, kai nusprendem vaziuoti is dziungliu link salu, buvo pasirinkimas - sesti i autobusa ir dardeti pusantros valandos, ar laiveliu upe apie dvi valandas. Sedom i laiva ir su mazais nesklandumais (kazko variklis nelabai patikimai dirbo, tai uztrukom ilgiau nei planavom) is Kuala Tahan atplaukem i kita miesta, kur sedom i traukini.
Vietiniai man liepe issemt vandeni is po dvigubo dugno, kuris susikaupia per kelione - klusniai atlikau pareiga laivo igulai:
Pakeliui matem visokiu gyviu. Buivolai:
Bezdziones:
Vel bezdziones:
Triusiai:
Daugiau fotkiu is Canopy Walkway ir pasiplaukiojimo upe - albume.
2 komentarai:
O tu, Karoli, tikrai daraisi panasus i robinzona:)
po triju menesiu nesiskutimo busiu jauciu hipis, bet gal reiks sumazint kada plauku ant veido..
Rašyti komentarą