Metamorfozės po mėnesio

Keliaujam jau beveik pusantro mėnesio – nors dar nėra nė pusės kelionės, tačiau pokyčių jau yra. Surašėm :)

Fiziologiniai:

• niekad neskauda akys, nes jų nenuvargina kompo monitorius darbe ir po darbo.
• kūnas tapo vandens gadinimo mašina – kasdien į jį supilam po kelis litrus geriamo vandens, pašalinam įvairiais būdais.
• gerokai sumažėjo „ratilai“ aplink mano akis – kas buvo dėl įpročio miegoti po 5-6 val. kasdien.
• nuo abiejų nukrito po keletą kilogramų. Kiek tiksliau kol kas sunku pasakyt, kuris laikas nematom svarstyklių:) Bet Tailando maistas vėl viską gali sustatyti į savo vietas..
• miegoti einam anksčiau, keliamės irgi anksčiau nei Lietuvoje (šitas man nesuvokiama – nemaniau, kad man taip įmanoma). Daugiausiai čia dėl gamtos ritmo – temsta apie 19 h, tai kuo anksčiau kelsies, tuo daugiau spėsi šviesoje nuveikt. O po to veikimo 23 h jau natūraliai norisi miego.
• žodis „šalta“ nebeegzistuoja mūsų žodyne.

Psichologiniai:

• nereikia į darbą, todėl visos dienos – savaitgaliai. Psichologiškai priešdarbinę būseną primena tie vakarai, kai rytojaus ryte turim anksti išvykt iš miesto ar salos – daiktų krovimasis, kėlimasis anksti, ir tt.
• sekmadienis – vėl gera diena, nes po jo neateina darbinis pirmadienis (tiesa, 80 proc. laiko mes nežinom, kokia savaitės ar mėnesio diena yra).
• kai prie gretimo staliuko telefonas supypsi tokiu pat garsu, kaip mano mobo sms garsas, nebėra automatinio jausmo išsitraukti mobilų ir pasitikrinti – vis tiek ne man:)
• 4 is 5 dienų nežinom, ką veiksim ryt. Lietuvoje geriausiu atveju nežinodavom 2 iš 7 dienų – savaitgaliais.
• 8-10 valandų kelionė autobusu arba traukiniu atrodo beveik tokia pat normali ir įprasta, kaip Lietuvoje iš Vilniaus nulėkt iki Trakų. Trumpesnė nei 4 val. kelionė išvis menkniekis – kaip 10 min. vairavimo iki darbo Vilniuje.

Daiktų metamorfozės:

• mobilusis telefonas tėra tik laikrodis. Ir dar kartais skaičiuoklė. Ir nieko daugiau (Edita apskritai jį paliko Lietuvoje).
• internetas – savotiška teleportacija į Lietuvą – blogo, emailų ir kartais naujienų prasme.
• jeigu per mėnesį gali išgyventi su 5 marškinėliais ir 2 šortais, tai kuriam galui reikalingi šešti marškinėliai ar treti šortai? (pigių skalbyklų čia daug - skalbiamės, jei ką:P)
• gėlas šaltas vanduo iš dušo – gėris, karštas vanduo – nebūtina prabanga.
• fotoaparatas – trečiasis kelionės asmuo, saugomas labiau, nei pirmieji du.

Ko nepasiilgom:

• bulvių
• TV dėžės
• vaiksčiojimo sunkiais žieminiais batais ir rūbais
• pikto aptarnavimo kabakuose ir parduotuvėse Lietuvoje
• deadlainų ir kitų įrėminimų
• rutinos

Ko pasiilgom:

• žmonių, pirmiausiai trijų mažųjų muškietininkų – Šarūno, Povilo ir Jokūbo:)
• „Draugystės“ varškės pyrago (jei ką, čia geriausias pasaulyje pyragas)
• vėsaus lietuviško oro
• mašinos vairavimo (Karolis) (motoroleris atstoja tik dalinai)
  
• pokerio (ir kitų stalo žaidimų)
• šašlykų ant pievelės prie namų
• žalios arbatos – čia tik juoda (Edita)
• vyno su sūriu!

Nesam naivūs, ir suprantam, kad dauguma šitų pokyčių grįžus namo „atsistatys“ - bet po 3,5 mėn., tikimės, kažkas jau bus tvirtai įaugę į kraują ir bent dalį avantiūros privalumų parsivešim atgal, ne tik tik nuotraukų pavidalu.

Linkėjimai iš Bangkoko – klouniškais rūbais aprengia tuos, kas per daug odos rodo eidamas pas vietinius dievus:

PS: Ka tik ivyko neplanuotas plauku aptrumpinimas ant mano galvos - ejom vakarieniauti, ziurim kirpykla ir masazai viename, pasiule, ekspromtu sutikom ir uzejom, as sedau i kirpejos kede, Edita nuejo pedu masazo puzvalandziui. Sukuosenos pasirinkimas buvo toks:
Kirpeja: ar daug kirpti?
As: gal mazai.
Ir apkirpo. Ne daug, bet jau geriau:) Robinzonas Kruzas is manes mazesnis dabar, bet barzda dar laiko fronta :)