Is Manilos vos per 45 min. lektuvu pasiekem Legaspi - nedideli miesta salia aktyviausio veikiancio Filipinu ugnikalnio Mayon (aukstis virs 2400 m.). Aktyviausias todel, kad issiverzia dazniau nei bet kuris kitas - paskutinis didelis issiverzimas buvo pries pora metu. Nepaisant to, jis vadinamas idealiausiu ugnikalniu pasaulyje - del savo formos, bet ne del issiverzimu. Atvyke vakare per debesis nieko nematem - kelemes anksciausiai ryte vien del ugnikalnio, kadangi isidienojus jis "apauga" debesimis. Isilipom ryte i gretima kalna - del grazesnio vaizdo.
Netoliese yra baznycios griuvesiai, kuria praejusiame amziuje uzpyle ugnikalnio pelenai:
Aplink laukai - juodi, matem, kaip zmones renka, kaip spejam, lavos gabalus ir paskui greiciausiai naudoja kurui kaip angli (galiu ir klysti, bet daugiau logisku variantu nesugalvojau).
O cia Legaspi - miestelis vos keli kilometrai nuo Mayon ugnikalnio:
Jau ipratom, kad miesteliu pakrantese prie vandenyno gyvena skurdziausi gyventojai - nuejom ten pasizvalgyti - juodas smelis, vel pulkas vaiku is paskos (niekur kitur musu taip nepersekiojo, kaip Filipinuose), kaip i ateivius ziurintys vietiniai, vienas kitas "Hey Joe!" arba "What's your name?", ir aisku - krepsinio lankai visur:
Ir naktinis vaizdelis - isejom i naktini turgu ieskot maisto, nes salia stovinciame prekybos centre (kur ir buvom kino teatre) buvo tik greitas maistas - kur bevaziuojam, jo cia pilna.
Beje, kas idomu su Filipinais - ne vienoje kitoje Azijos salyje mes nesijautem tokie "vienisi" turistu prasme - po Manilos per kelias dienas nesutikom ir nematem ne vieno turisto! Labai keista siaip, nes Filipinu trauka tikrai didele, cia tikrai ne ta salis, kuriai truktu turistu - bet greiciausiai del taifunu sezono, o be to mes dabar keliaujam rytine dalimi, kur turistu daug ir nebuna. Yra kelios labai turistu pamegtos vietos Filipinuose su ispudingais papludimiais - bet tokiu "Ispaniju" ar "Turkiju" sikart mes nelankysim - uzkampiai daug idomiau, pamatysit.
Vienas labai erzinantis dalykas - jeigu cia zmones mums pasirode draugiskesni (gal ir del to, kad dauguma bent kazkiek moka anglu k.), tai vaikai - atvirksciai, labiausiai ikyrus, kas antras praso pinigu. Mes su jais jau net piktokai, kai jie taip ikyriai lenda, kartais liecia ir praso pinigu - bandymai paaiskinti, kad jie neturi teises uzsienieciu prasineti pinigu visiskai neveikia. Mes jiems kazkokie doleriais apauge turtingi amerikieciai (daznai saukia - "Americano!"), todel matyt galvoja, kad kur eisim, is paskos nusites doleriu takas..:) Bet vaiku ikyruma kompensuoja vietiniu saziningumas - niekas nebando dvigubinti kainu uz transporto, jei koks ir pasako didesne, be problemu nusiderim iki tos, kuria moka vietiniai - atgaiva po Indonezijos, Vietnamo ir kitu transporto mafiozu :)
Dar kelios nuotraukos albume.
Netoliese yra baznycios griuvesiai, kuria praejusiame amziuje uzpyle ugnikalnio pelenai:
Aplink laukai - juodi, matem, kaip zmones renka, kaip spejam, lavos gabalus ir paskui greiciausiai naudoja kurui kaip angli (galiu ir klysti, bet daugiau logisku variantu nesugalvojau).
O cia Legaspi - miestelis vos keli kilometrai nuo Mayon ugnikalnio:
Jau ipratom, kad miesteliu pakrantese prie vandenyno gyvena skurdziausi gyventojai - nuejom ten pasizvalgyti - juodas smelis, vel pulkas vaiku is paskos (niekur kitur musu taip nepersekiojo, kaip Filipinuose), kaip i ateivius ziurintys vietiniai, vienas kitas "Hey Joe!" arba "What's your name?", ir aisku - krepsinio lankai visur:
Ir naktinis vaizdelis - isejom i naktini turgu ieskot maisto, nes salia stovinciame prekybos centre (kur ir buvom kino teatre) buvo tik greitas maistas - kur bevaziuojam, jo cia pilna.
Beje, kas idomu su Filipinais - ne vienoje kitoje Azijos salyje mes nesijautem tokie "vienisi" turistu prasme - po Manilos per kelias dienas nesutikom ir nematem ne vieno turisto! Labai keista siaip, nes Filipinu trauka tikrai didele, cia tikrai ne ta salis, kuriai truktu turistu - bet greiciausiai del taifunu sezono, o be to mes dabar keliaujam rytine dalimi, kur turistu daug ir nebuna. Yra kelios labai turistu pamegtos vietos Filipinuose su ispudingais papludimiais - bet tokiu "Ispaniju" ar "Turkiju" sikart mes nelankysim - uzkampiai daug idomiau, pamatysit.
Vienas labai erzinantis dalykas - jeigu cia zmones mums pasirode draugiskesni (gal ir del to, kad dauguma bent kazkiek moka anglu k.), tai vaikai - atvirksciai, labiausiai ikyrus, kas antras praso pinigu. Mes su jais jau net piktokai, kai jie taip ikyriai lenda, kartais liecia ir praso pinigu - bandymai paaiskinti, kad jie neturi teises uzsienieciu prasineti pinigu visiskai neveikia. Mes jiems kazkokie doleriais apauge turtingi amerikieciai (daznai saukia - "Americano!"), todel matyt galvoja, kad kur eisim, is paskos nusites doleriu takas..:) Bet vaiku ikyruma kompensuoja vietiniu saziningumas - niekas nebando dvigubinti kainu uz transporto, jei koks ir pasako didesne, be problemu nusiderim iki tos, kuria moka vietiniai - atgaiva po Indonezijos, Vietnamo ir kitu transporto mafiozu :)
Dar kelios nuotraukos albume.
3 komentarai:
Lava - išsilydę akmenys, tad kurui jie nelabai. Spėju, jie renka vulkaninę pemzą. Tai porėta, lengva uoliena. Tikriausiai iš jos paskui daro statulėles ir pardavinėja.
Gali buti, cia logiskesne teorija, nei kuras:) O po lavos gabaliuka ir mes turim po kaklu pasikabine, tik nezinau, kokio ugnikalnio cia.
Mano spėjimas: aptašo lavos gabalus ir gal namų sienas renčia? Nes Indijoj tai iš karvės š... teko matyt lipdant. KAs lengviausiai prieinama iš to ir stato.
Rašyti komentarą