Po rekordinės kelionės autobusu, nusprendėme vieną dieną pailsėti neturistiniame miestelyje tarp kalnų. Kita vertus neturi didelio pasirinkimo, kai esi paleidžiamas vidurnaktį autobusų stoty ant kalno, ir niekas nežino kada yra rytinis autobusas link Vietnamo sienos. Bet ne veltui, nors ir dienos metu miestas atrodo kaip vaiduoklis, plačios gatvės su vienu kitu pravažiuojančiu motorbaiku, dideli namai, plačios erdvės.
Vienintelė interneto kavinė visame miestelyje ir tas vežliško greičio.
Net ir gavus žemėlapį su pažymėtais restoranais, buvo sunku surasti restoraną turintį meniu arba bent jau angliškai kalbančiais darbuotojais. Vieni buvo uždaryti, kitų net neradome. Tad nusileidome ant žemės ir prisėdome ten, kur galėjome parodyti ką gaminti, ką dėti ir kaip kepti.
Pirmieji gyvybės ženklai vaiduokliškame mieste – vaikai stebintys šokių repeticijas ir garsiai niūniuojantys.
Visus aukščiau paminėtus menkus nepatogumus atpirko vaizdai aplinkui. Ryžių terasos:
Budos skulptūros oloje.
Jeigu dienos metu miestas atrodo apmiręs ir tylus, tai vakarais šioje vietoje garsiai skamba muzika, mirga marga spalvingos šviesos, ir būna prisėdę pilna jaunimo. Matyt komunistinė valdžia pasirūpina, kad jaunimas turėtų ką veikti penktadienio vakarais - surengia diskoteką tiesiog ant gatvės šalia sankryžos :)
Daugiau nuotraukų kaip ir visada albume.
3 komentarai:
Kaip su dokumentais?
Gal keistai paklausiu, bet ar i SAPA varot ir i Ha long bay?
Vykis
Mama, pasus turetume ryt gauti, per viena autobusu kompanija.
Vyki, nei i Sapa nei i Halong bay nevarem, nes Vietnamui buvom palike labai mazai laiko, tai cia liks kitiem kartams - tikrai verta vien i Vietnama atvaziuot ilgesniam laikui.
Rašyti komentarą