Kadangi nusprendėm šį blogą palikti kelionėms (po savo kiemą, po Lietuvą, ar po pasaulį - nesvarbu) ir nuotraukoms, taip ir pabandom - kelios nuotraukos iš šio savaitgalio pakeliavimo aplink Birštoną - Prienų ir Trakų rajonuose (jei jau perėjom prie Lietuvos, negalvokit, kad su Azija jau baigėm - tik tingim dar šiek tiek:).
Napaleono kepurė kažkur tarp Aukštadvario ir Birštono, nors oficialus piliakalnio pavadinimas yra Lepelionių:
Verta užkopti ant kepurės dėl lietuviško peizažo:
Aukštadvaryje radom beveik 400 metų senumo buvusį vienuolyną su koplyčia, kuriame dabar veikia senelių prieglauda. Sargas pasitaikė nepiktas, todėl leido net iš vidaus apžiūrėti - pvz. koplyčią, kurioje tarybiniais metais buvo įrengta krepšinio aikštelė. Aplinka mums patiko, todėl rezervavomės vietas senatvei - turėtų būti neblogai.
Tik keista, kad tokiame didžiausiame pastate (sienų storis įspūdingas - apie metrą) gyvena vos 13 valstybės išlaikomų senukų. Prabangi senatvė:)
Klausimų visiems sukėlė niekur nematyta parduotuvė, pavadinimu "Mokomoji parduotuvė". Čia kas ką moko apsipirkinėt, patyrę išlaidautojai nepatyrusius, moterys vyrus ar kaip?:)
Stakliškėse, netoli Birštono, yra daug gėrio. Aukščiausias ir iš toliausiai matomas- bažnyčia.
Į kurią mūsų nieks nenorėjo įleisti:
"Stakliškių midaus" gamykla savaitgaliais irgi į vidų neįsileidžia, užtat šalia veikia baras, kuriame galima paragauti visų įmanomų čia gaminamų gėrimų. Išsirinkti visai nesudėtinga, jei tuo metu į barą užeis koks vietinis "Stakliškių midaus" produkcijos testuotojas - pakonsultuos nemokamai, dar ir vietines naujienas sužinosit.
Po midaus galima rasti ir deserto - netoliese yra toks mažas šakočių kepimo fabrikėlis. Kepa šitokiame aparate - labai jau moderniai viskas, gražiau atrodydavo tiesiai virš ugnies sukamas šakotis.
Dar Stakliškėse galima rasti ir idealų butą - tas antrame aukšte:
Arba norvegiškai samanotų stogų:
Dalį nuotraukų iš Birštono pracenzūruosim (kaip mes iš vestuvininkų saldainių kaulijom), liko tik pora su Nemuno vaizdais ir iš miško kyšančia Birštono bažnyčia:
Kaimo turizmo sodyboje galėjau prisiminti Aziją ir jos transportą - tik gaila, motociklas tikriausiai bent porą kartų vyresnis už mane, todėl iš vietos nepajudėjo.
Šokinėjimas - populiariausias sportas Birštone. Čia su tais keliais pensininkais iš Aukštadvario pensionato:
Įprastinė patikra - kiek svorio numetė Edita Azijoje, ir kiek jau priaugo Lietuvoje. Jeigu leis, išduosiu skaičius :)
Napaleono kepurė kažkur tarp Aukštadvario ir Birštono, nors oficialus piliakalnio pavadinimas yra Lepelionių:
Verta užkopti ant kepurės dėl lietuviško peizažo:
Aukštadvaryje radom beveik 400 metų senumo buvusį vienuolyną su koplyčia, kuriame dabar veikia senelių prieglauda. Sargas pasitaikė nepiktas, todėl leido net iš vidaus apžiūrėti - pvz. koplyčią, kurioje tarybiniais metais buvo įrengta krepšinio aikštelė. Aplinka mums patiko, todėl rezervavomės vietas senatvei - turėtų būti neblogai.
Tik keista, kad tokiame didžiausiame pastate (sienų storis įspūdingas - apie metrą) gyvena vos 13 valstybės išlaikomų senukų. Prabangi senatvė:)
Klausimų visiems sukėlė niekur nematyta parduotuvė, pavadinimu "Mokomoji parduotuvė". Čia kas ką moko apsipirkinėt, patyrę išlaidautojai nepatyrusius, moterys vyrus ar kaip?:)
Stakliškėse, netoli Birštono, yra daug gėrio. Aukščiausias ir iš toliausiai matomas- bažnyčia.
Į kurią mūsų nieks nenorėjo įleisti:
"Stakliškių midaus" gamykla savaitgaliais irgi į vidų neįsileidžia, užtat šalia veikia baras, kuriame galima paragauti visų įmanomų čia gaminamų gėrimų. Išsirinkti visai nesudėtinga, jei tuo metu į barą užeis koks vietinis "Stakliškių midaus" produkcijos testuotojas - pakonsultuos nemokamai, dar ir vietines naujienas sužinosit.
Po midaus galima rasti ir deserto - netoliese yra toks mažas šakočių kepimo fabrikėlis. Kepa šitokiame aparate - labai jau moderniai viskas, gražiau atrodydavo tiesiai virš ugnies sukamas šakotis.
Dar Stakliškėse galima rasti ir idealų butą - tas antrame aukšte:
Arba norvegiškai samanotų stogų:
Dalį nuotraukų iš Birštono pracenzūruosim (kaip mes iš vestuvininkų saldainių kaulijom), liko tik pora su Nemuno vaizdais ir iš miško kyšančia Birštono bažnyčia:
Kaimo turizmo sodyboje galėjau prisiminti Aziją ir jos transportą - tik gaila, motociklas tikriausiai bent porą kartų vyresnis už mane, todėl iš vietos nepajudėjo.
Šokinėjimas - populiariausias sportas Birštone. Čia su tais keliais pensininkais iš Aukštadvario pensionato:
Įprastinė patikra - kiek svorio numetė Edita Azijoje, ir kiek jau priaugo Lietuvoje. Jeigu leis, išduosiu skaičius :)
7 komentarai:
Azijos nuotraukos buvo grazios,o pasirodo ir Lietuvoje ne ka blogesnes nuotraukas darot :-)
Paziurejus kilo noras keliaut po Lietuva, del Azijos tik seile varvinom, o dabar tai paprasciau, nes uztenka savaitgaliu :-)
J.
būtent, Lietuva juk maža, keliauti čia labai paprasta, o įdomių vietų turi kiekvienas rajonas ar užkampis :)
o kur mano nuotraukos??? :D
tavo Facebooke užteks :P
malonu, kai kažkas apie mano kraštus rašo :) Nors ten nėra ką ypatingai veikti.
Kaip tyčia su bičiuliu keliavom/ kaliausim po kai kuriuos jūsų aplankytus kraštus.
Birštonietis Tautvydas.
dar ir kaip yra, ką veikti, kai keliauji po Lietuvą - čia visuose rajonuose taip, kuo gylyn į "mišką" lendi, tuo daugiau įdomių objektų :)
Visiskai niekam tikes pasakojimas.
Rašyti komentarą