Sveikinimai Kotrynai ir Ryčiui jų gražios šventės proga! Su spalvinga pora susipažinom spalvingoje Azijoje (kas nepamenat - čia), todėl ir fotosesiją jų ypatingos dienos proga padarėm spalvingą :) (o palinkėjimus jau išsakėm asmeniškai:)
pirmadienis, rugpjūčio 31, 2009
Mediniai, mūriniai ir raudoni Panemunės dvarai ir pilys
Savaitgalį pakeliavom jau praktiškai klasika tapusiu Lietuvos maršrutu - Panemune nuo Kauno (klasika, nes turbūt vienas populiariausių ir patogiausių maršrutų Lietuvoje - beveik nesukant iš kelio kas 10-15 km nuo Kauno iki Jurbarko galima rasti vis po kokį įdomų objektą). Po Panemunės dvarų ir pilių dar užsukom į Jurbarką, Šilutę, Rusnę, Ventės ragą, Švėkšną - dviems dienoms 740 km, saulės, lietaus, daugybės dvarų ir vaizdų pakako.
Vos 5 km už Kauno - Raudondvario pilis ir pastatai (statyta XVII a., bet po to kelis kartus rekonstruota XIX amžiuje, 1944 m. bėgančių nacių sudeginta ir atstatyta tik 1975 m.).
Susitarus su muziejaus prižiūrėtoja galima patekti į šaltą ir tamsų pilies rūsį (su vaiduokliais-iškamšomis - šitas nuotraukoje matomas mums įpasirodė panašus į Michaelą Jacksoną - matyt, netyčia radom tikrąją jo palaidojimo vietą).
Muziejuje - visokie eksponatai iš dvaro. Tokius mielai priglaustume namie:
Čia galima pamatyti ir muzikos evoliuciją - kaip instrumentus paveikė dėžučių mažėjimo metas:
Arba evoliucijos eigoje išnykusius lygintuvus:
Pilies kieme - du identiški pastatai, matyt, aptarnaujančiam personalui, iš kurių kiekvienas kaip atskiras dvaras galėtų būti. Ir dar neaiškios kilmės vejos tatuiruotės krūmais:
Šalia - oranžerija aptręšusiai langais, per skyles joje dar galima matyti net ir augančią palmę (remia tos apvalios pastato dalies lubas) - nežinau, kaip ji iškenčia lietuviškas žiemas, kaidangi pastatas neatrodo žiemą sulaukiantis šildymo sezono.
Raudonai žalios Raudondvario pilies arklidės:
Pilies bokštas apaugęs jau sumedėjusiais vijokliais:
Toliau už keliolikos kilometrų - Vilkija, miestelis beveik stačiomis gatvėmis, lyg kokioje kalnų šalyje. Visi langai žiūri į Nemuną - nes praktiškai visi namai įsikūrę ant Nemuno slėnio skardžio. Bažnyčios teritorije įrengtas bokštelis - apžvalgos aikštelė.
Nuo kurio matosi Nemuno panorama ir keli jo vingiai:
Dar toliau link Jurbarko - žiauriai gražus Belvederio dvaras (1830-40 m. gimimo). Vos atvykus mus pasitiko kažkoks vietinis su kvapeliu, gal prižiūrėtojas, ir informavo, kad dvarą prieš porą mėnesių nupirko italai (už 30 mln. Lt, jei vietinis informatorius nemelavo:). Jei tiesa - gerai, gal sutvarkys, kol jis nesugriuvo.
Prieš kokius penkerius metus buvome įlindę apžiūrėti dvaro vidaus - buvo išlikę originalūs laiptai, krosnių kokliai ir tt. - nežinau, ar jie tebėra, nes dabar į dvaro vidų patekti nebeina, užkalta ir užgrotuota aklinai - gal ir gerai, apsaugos nuo destrukcijos mėgėjų.
Priešais Belvederio dvarą - tokio pat itališko stiliaus svirnas:
Netoliese kitas miestelis, vertas net atskiro įrašo - Veliuona. Medinis dvaras, bažnyčia, griūvantis grūdų sandėlys, šviežiai kelininkų atkastas vietinės reikšmės Puntuko akmuo (kurį kaip tik "tatuiravo" užrašais), piliakalnis, kuris tarybiniais metais tarnavo kaip stadionas, saulės laikrodis, Vytautas Didysis ir įdomus vietinis senukas su dviračiu, gudriai medžiojantis turistus :)
XIX amžiaus grūdų sandėlys (už jo nugaros - piliakalnis):
Saulės laikrodis - buvo debesuota, todėl negalėjom patikrinti jo tikslumo.
Visiems pažįstamas mažo ūgio Vytautas Didysis:
Beje, jei praalksit, nusiteikit pakentėti - vienoje iš dviejų Veliuonos kavinių radome visiškai tuščią meniu (krizė gi, neprisigamina nieko iš anksto - taip teisinosi darbuotoja), buvo likę tik trys kepsniai - buvom keturiese :) Užtat kainos - beveik kaip Azijoje!
Pratęsim vėliau - apie Veliuoną ir likusias Panemunės pilis (tęsinys čia).
Vos 5 km už Kauno - Raudondvario pilis ir pastatai (statyta XVII a., bet po to kelis kartus rekonstruota XIX amžiuje, 1944 m. bėgančių nacių sudeginta ir atstatyta tik 1975 m.).
Susitarus su muziejaus prižiūrėtoja galima patekti į šaltą ir tamsų pilies rūsį (su vaiduokliais-iškamšomis - šitas nuotraukoje matomas mums įpasirodė panašus į Michaelą Jacksoną - matyt, netyčia radom tikrąją jo palaidojimo vietą).
Muziejuje - visokie eksponatai iš dvaro. Tokius mielai priglaustume namie:
Čia galima pamatyti ir muzikos evoliuciją - kaip instrumentus paveikė dėžučių mažėjimo metas:
Arba evoliucijos eigoje išnykusius lygintuvus:
Pilies kieme - du identiški pastatai, matyt, aptarnaujančiam personalui, iš kurių kiekvienas kaip atskiras dvaras galėtų būti. Ir dar neaiškios kilmės vejos tatuiruotės krūmais:
Šalia - oranžerija aptręšusiai langais, per skyles joje dar galima matyti net ir augančią palmę (remia tos apvalios pastato dalies lubas) - nežinau, kaip ji iškenčia lietuviškas žiemas, kaidangi pastatas neatrodo žiemą sulaukiantis šildymo sezono.
Raudonai žalios Raudondvario pilies arklidės:
Pilies bokštas apaugęs jau sumedėjusiais vijokliais:
Toliau už keliolikos kilometrų - Vilkija, miestelis beveik stačiomis gatvėmis, lyg kokioje kalnų šalyje. Visi langai žiūri į Nemuną - nes praktiškai visi namai įsikūrę ant Nemuno slėnio skardžio. Bažnyčios teritorije įrengtas bokštelis - apžvalgos aikštelė.
Nuo kurio matosi Nemuno panorama ir keli jo vingiai:
Dar toliau link Jurbarko - žiauriai gražus Belvederio dvaras (1830-40 m. gimimo). Vos atvykus mus pasitiko kažkoks vietinis su kvapeliu, gal prižiūrėtojas, ir informavo, kad dvarą prieš porą mėnesių nupirko italai (už 30 mln. Lt, jei vietinis informatorius nemelavo:). Jei tiesa - gerai, gal sutvarkys, kol jis nesugriuvo.
Prieš kokius penkerius metus buvome įlindę apžiūrėti dvaro vidaus - buvo išlikę originalūs laiptai, krosnių kokliai ir tt. - nežinau, ar jie tebėra, nes dabar į dvaro vidų patekti nebeina, užkalta ir užgrotuota aklinai - gal ir gerai, apsaugos nuo destrukcijos mėgėjų.
Priešais Belvederio dvarą - tokio pat itališko stiliaus svirnas:
Netoliese kitas miestelis, vertas net atskiro įrašo - Veliuona. Medinis dvaras, bažnyčia, griūvantis grūdų sandėlys, šviežiai kelininkų atkastas vietinės reikšmės Puntuko akmuo (kurį kaip tik "tatuiravo" užrašais), piliakalnis, kuris tarybiniais metais tarnavo kaip stadionas, saulės laikrodis, Vytautas Didysis ir įdomus vietinis senukas su dviračiu, gudriai medžiojantis turistus :)
XIX amžiaus grūdų sandėlys (už jo nugaros - piliakalnis):
Saulės laikrodis - buvo debesuota, todėl negalėjom patikrinti jo tikslumo.
Visiems pažįstamas mažo ūgio Vytautas Didysis:
Beje, jei praalksit, nusiteikit pakentėti - vienoje iš dviejų Veliuonos kavinių radome visiškai tuščią meniu (krizė gi, neprisigamina nieko iš anksto - taip teisinosi darbuotoja), buvo likę tik trys kepsniai - buvom keturiese :) Užtat kainos - beveik kaip Azijoje!
Pratęsim vėliau - apie Veliuoną ir likusias Panemunės pilis (tęsinys čia).
pirmadienis, rugpjūčio 24, 2009
Trankomės po Lietuvą: aplink Zarasus
Savaitgalį paturistavom Lietuvos šiaurėje aplink Zarasus, kur būnant jau ranka pasiekiamas seniausias Lietuvos ąžuolas - Stelmužė (10-ies km siauras, kalnuotas ir vingiuotas kelias iki jo - man labiausiai patinkantis vairavimui iš visų, kiek esu Lietuvoje išbandęs:) O Stelmužė atrodo varganai - užkalta skardomis ir paramstyta iš šonų.
Šalia - antra pagal senumą bažnytėlė Lietuvoje (seniausia yra Palūšėje, ta kur ant vieno lito banknoto kartu su Žemaite buvo nusėdusi). Tiesa, šita yra daugiau autentikos išsaugojusi, nes Palūšės bažnyčia turėjo rimtesnę restauraciją. Ne veltui įėjimo auka - litas, kaip į muziejų :)
Tam pačiam Stelmužės kaimelyje - Vergų bokštas, kuriame, sakoma, dvarininkai baudžiauninkus kalino:
Praėjusią vasarą ten dar plačiau pasivažinėjom, ištraukiau kelias nuotraukas, gal ką suvilios - yra daug įdomių vietų netoli nuo Zarasų - pradedant į vakarus nuo Zarasų esančio Rokiškio rajono dvarais, ir baigiant šalia rytuose esančiu keistoku miestu Visaginu su greit muziejiniu eksponatu tapsiančia atomine elektrine. Zarasai iš ežero salos:
Prie Ilgio ežero (netoli Imbrado kaimelio) yra viena iš keliasdešimt Marijos apsireiškimo vietų Lietuvoje - beveik kryžiaus kalno užuomazgos tik lygumoje, šalia ežero. Kai buvom praėjusią vasarą, ten jau baiginėjo naują koplyčią.
Rokiškio dvaras - turbūt vienas geriausiai sutvarkytų Lietuvoje, dar ir su visais gretimais dvaro pastatais:
Nuo Rokiškio važiuojant į Biržų pusę griūva labai gražus Panemunio dvaras (statytas XIX a.) - architektūra originali ir nelabai lietuviška - viena įdomiausių, kiek teko matyti dvarų Lietuvoje. Tik gaila, kad byra jis jau - galima įeiti į vidų, dar matyti išlikę pėdsakai, kad tarybiniais metais čia buvo įrengta mokykla su sporto sale antrame aukšte, o po to jau palikta likimo valiai.
Dvarininkai, kurie XIX amžiuje statėsi dvarą, kažin ar galėjo tikėtis, kad kada nors jų antro aukšto menėje bus įrengta sporto salė (čia nesimato šone kabančių papuvusių krepšinio lentų):
Ir dar pora vietinių, pagautų kažkur tarp Visagino, Zarasų ir Rokiškio:
Pirmame plane - pasekmė, fone - priežastis (Obelių spirito varykla - šalia būnant galima užuosti raugo kvapą:)
O šitą nuotraukų įdedu tik dėl to, kad jau nuo sausio 1-osios čia bus tik istorija (kopiraitas berods priklauso ML - ačiū už foto:)
Yra ir daugiau ką ten pamatyti - gero kelio :)
Šalia - antra pagal senumą bažnytėlė Lietuvoje (seniausia yra Palūšėje, ta kur ant vieno lito banknoto kartu su Žemaite buvo nusėdusi). Tiesa, šita yra daugiau autentikos išsaugojusi, nes Palūšės bažnyčia turėjo rimtesnę restauraciją. Ne veltui įėjimo auka - litas, kaip į muziejų :)
Tam pačiam Stelmužės kaimelyje - Vergų bokštas, kuriame, sakoma, dvarininkai baudžiauninkus kalino:
Praėjusią vasarą ten dar plačiau pasivažinėjom, ištraukiau kelias nuotraukas, gal ką suvilios - yra daug įdomių vietų netoli nuo Zarasų - pradedant į vakarus nuo Zarasų esančio Rokiškio rajono dvarais, ir baigiant šalia rytuose esančiu keistoku miestu Visaginu su greit muziejiniu eksponatu tapsiančia atomine elektrine. Zarasai iš ežero salos:
Prie Ilgio ežero (netoli Imbrado kaimelio) yra viena iš keliasdešimt Marijos apsireiškimo vietų Lietuvoje - beveik kryžiaus kalno užuomazgos tik lygumoje, šalia ežero. Kai buvom praėjusią vasarą, ten jau baiginėjo naują koplyčią.
Rokiškio dvaras - turbūt vienas geriausiai sutvarkytų Lietuvoje, dar ir su visais gretimais dvaro pastatais:
Nuo Rokiškio važiuojant į Biržų pusę griūva labai gražus Panemunio dvaras (statytas XIX a.) - architektūra originali ir nelabai lietuviška - viena įdomiausių, kiek teko matyti dvarų Lietuvoje. Tik gaila, kad byra jis jau - galima įeiti į vidų, dar matyti išlikę pėdsakai, kad tarybiniais metais čia buvo įrengta mokykla su sporto sale antrame aukšte, o po to jau palikta likimo valiai.
Dvarininkai, kurie XIX amžiuje statėsi dvarą, kažin ar galėjo tikėtis, kad kada nors jų antro aukšto menėje bus įrengta sporto salė (čia nesimato šone kabančių papuvusių krepšinio lentų):
Ir dar pora vietinių, pagautų kažkur tarp Visagino, Zarasų ir Rokiškio:
Pirmame plane - pasekmė, fone - priežastis (Obelių spirito varykla - šalia būnant galima užuosti raugo kvapą:)
O šitą nuotraukų įdedu tik dėl to, kad jau nuo sausio 1-osios čia bus tik istorija (kopiraitas berods priklauso ML - ačiū už foto:)
Yra ir daugiau ką ten pamatyti - gero kelio :)
pirmadienis, rugpjūčio 10, 2009
Autostopu su fotoaparatu
Sekmadienį prisiminėm autostopą - paskutinį kartą Lietuvoje tranzavom prieš n metų, tiesa, tą prieš kelias savaitės darėm Filipinuose. O šį kartą - iš Suvalkijos į Dzūkiją penkiais automobiliais. Jei automobiliai nestoja - galima pažaisti su fotoaparatu. O po to nuotraukas padarkyti photoshopu :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
