Pratęsiant pradėtą maršrutą ten, kur pabaigėm - Veliuonoje. Radom mes joje ir Sizifę - tatuiravo ji kelininkų iškastą akmenį. Prašėm, kad šalia "Kelių direkcija" ištatuiruotų dar 4 vardus, bet nesutiko - sąžininga Sizifė.
Medinis Veliuonos dvaras:
Edita, aišku, neiškentė nepažiūrėjusi pro jo langus - tik nieko ten nesimato.
Visai nebloga Veliuonos bažnyčia - patinka man tokios, nenublizgintos ir net nelabai lietuviškos.
Čia mūsų "gidas" - vietinis Veliuonos gyventojas, prisistatė mums bevaikščiojant po miestelį, papasakojo, alaus siūlė (nuotraukoje alų slepia už nugaros - sako, su alumi nesifotografuosiu). Kai nuo piliakalnio pamatė, kad apačioje prie Nemuno atvažiavo vestuvininkų būrys, greitai su dviračiu nulėkė prie jų. Sako, gal pasiseks (maždaug, gal kas šampano pasiūlys :)
Iš "gido" sužinojom, kad šis tarpas tarp dviejų piliakalnių atsirado dvarininkui užsigeidus - kad neužstotų Nemuno jam žiūrint iš dvaro.
Piliakalnis su nerealiu vaizdu į Nemuną tarybiniais metais tarnavo kaip stadionas - išbandėm ir mes.
Dar keli kilometrai link Jurbarko - Raudonės pilis. Pataikėm per lietų - spalvos tik ryškesnės nuo jo:)
Pilyje dabar veikia mokykla - neblogai tokioje mokytis:) Įsikorėm į bokštą - geras vaizdas į visas puses nuo jo.
Šalia pilies buvęs malūnas - sakyčiau, galėtų pretenduoti į gražiausio dvaro rinkimus :)
Dėl šito kadro kai kas aukojosi lietuje:
Ir paskutinė pilis Panemunės maratone - taip ir vadinas, Panemunės pilimi. Turbūt pati tikriausia iš to maršruto pilių - bokštai, sienos, žodžiu, viskas kaip priklauso tradicinei piliai. Įdomu, kad vienoje pusėje visiškai šviežiai atstatyta sienos dalis - ne daug dvarų ar pilių dabar restauruojama, vienas iš retesnių atvejų.
Iš 4 bokštų išlikę tik du - kiti du dabar galėtų tarnauti nebent kaip šuliniai.
O toliau jau pliaupė neblogai, todėl Jurbarką apžiūrėjom tik per mašinos stiklą - per Šilutę tiesiu taikymu nuvarėm nakvynei į Rusnę. Jei norit pamatyti, kaip atrodo kita Nemuno pusė, žiūrėkit įrašą apie zanavykų stebuklus.
PS: kas naudojatės facebooku ir norit ten sekti Editos fotkes, kurių nededa į svetainę arba netelpa bloge - sukraus čia: www.facebook.com/editafoto.lt (tam ir tokį facebookinį gargarą čia bloge dešinėj patalpinom:).
PPS: rudenį, krentant lapams, tas Panemunės maršrutas net gražesnis, rimtai.
Medinis Veliuonos dvaras:
Edita, aišku, neiškentė nepažiūrėjusi pro jo langus - tik nieko ten nesimato.
Visai nebloga Veliuonos bažnyčia - patinka man tokios, nenublizgintos ir net nelabai lietuviškos.
Čia mūsų "gidas" - vietinis Veliuonos gyventojas, prisistatė mums bevaikščiojant po miestelį, papasakojo, alaus siūlė (nuotraukoje alų slepia už nugaros - sako, su alumi nesifotografuosiu). Kai nuo piliakalnio pamatė, kad apačioje prie Nemuno atvažiavo vestuvininkų būrys, greitai su dviračiu nulėkė prie jų. Sako, gal pasiseks (maždaug, gal kas šampano pasiūlys :)
Iš "gido" sužinojom, kad šis tarpas tarp dviejų piliakalnių atsirado dvarininkui užsigeidus - kad neužstotų Nemuno jam žiūrint iš dvaro.
Piliakalnis su nerealiu vaizdu į Nemuną tarybiniais metais tarnavo kaip stadionas - išbandėm ir mes.
Dar keli kilometrai link Jurbarko - Raudonės pilis. Pataikėm per lietų - spalvos tik ryškesnės nuo jo:)
Pilyje dabar veikia mokykla - neblogai tokioje mokytis:) Įsikorėm į bokštą - geras vaizdas į visas puses nuo jo.
Šalia pilies buvęs malūnas - sakyčiau, galėtų pretenduoti į gražiausio dvaro rinkimus :)
Dėl šito kadro kai kas aukojosi lietuje:
Ir paskutinė pilis Panemunės maratone - taip ir vadinas, Panemunės pilimi. Turbūt pati tikriausia iš to maršruto pilių - bokštai, sienos, žodžiu, viskas kaip priklauso tradicinei piliai. Įdomu, kad vienoje pusėje visiškai šviežiai atstatyta sienos dalis - ne daug dvarų ar pilių dabar restauruojama, vienas iš retesnių atvejų.
Iš 4 bokštų išlikę tik du - kiti du dabar galėtų tarnauti nebent kaip šuliniai.
O toliau jau pliaupė neblogai, todėl Jurbarką apžiūrėjom tik per mašinos stiklą - per Šilutę tiesiu taikymu nuvarėm nakvynei į Rusnę. Jei norit pamatyti, kaip atrodo kita Nemuno pusė, žiūrėkit įrašą apie zanavykų stebuklus.
PS: kas naudojatės facebooku ir norit ten sekti Editos fotkes, kurių nededa į svetainę arba netelpa bloge - sukraus čia: www.facebook.com/editafoto.lt (tam ir tokį facebookinį gargarą čia bloge dešinėj patalpinom:).
PPS: rudenį, krentant lapams, tas Panemunės maršrutas net gražesnis, rimtai.
.jpg)
6 komentarai:
Patiko man ta Sizife :)
uz kelis litukus galima apsilankyti Veliuonos dvaro viduje,radome ivairiu senu rakanduku :D ir netgi klase kurioje mokesi jei neklystu Cvirka ;) bobutes labai pyko kai bandeme kreida papiesti ant lentos :D :D :D
o baznycios priziuretojas (persiprasau nes nezinau tikslaus pareigu pavadinimo) uz kelis paaukotus litus (o tikriau jam duotus butelaiciui,nes patiems i auku dezute imesti monetu neleido :D :D) nuvede mus i pati pati baznycios boksta,papasakojo istorijos ir parode nerealu peizaza :)
super,siame kelyje panemune yra ka paziureti
R.K.
kai mes buvom, Veliuonos dvaras buvo užrakintas - gal tuo metu neveikė muziejus. O prie bažnyčios irgi neradom gyvos dvasios, tai nepakilom į bokštą - bet žinojom, kad Raudonės pily tą galėsim padaryt :)
na bet super - jusu ispudziai apie LT vietoves visai nenusileidzia Azijai :) tikrai!
mes irgi pora savaiciu po Lietuvele pasivazineje tokiuuu vieteliu pamatem, o Vilniaus senamiesciu iki siol neatsigrozim :)
cheers!
ačiū, Kotryna :) O kad Lietuvoj yra ką pamatyt, faktas, dar ir kiek daug, kad tik laiko būtų tiek :) Keliam nuotraukas ir dėl savęs į blogą - kad po kelių metų nepasimirštų visų šitų dvarų vardai, nes dabar turim krūvas iš anksčiau, bet nebepamenam pavadinimų :)
Smegu ziuret nuotraukas ir vel viska prisimint...
Veliuonos dvaro savininke gyvena Amerikoj ir retsykiais aplanko savo dvariuka. Labai silta senuciuke. Ir mielai pozuoja :)Sio dvaro muziejuj yra suolas, kuriame mokesi Petras Cvirka. O baznycioje yra toks rusys, kuriame telpa gal kokie du zmones. buvau ilindus: nelabai jauku :)
Rašyti komentarą