Panegirika Švėkšnai ir dar šiek tiek vaizdinių įspūdžių iš Rusnės ir Ventės rago

Panemunėj pradėtą savaitgalį (čia ir čia) pabaigėm pamaryje - išnaršėm Rusnės salą, Ventės ragą ir Švėkšną. Vien Švėkšna tikriausiai atskiro išsamaus įrašo verta - kiek ten yra ko apžiūrėti, bet sutalpinsim viską į vieną, nes ir apvažiavom per dieną.

Rusnės saloje galima nusėsti kokiai savaitei - ten tikrai ramiau nei kitoje marių pusėje kokioje Nidoje, o poilsis ne ką prastesnis turėtų būti, ir gražių turizmo sodybų pilna. O dar va tokių bažnyčių rasti galima - čia pačiame Rusnės miestelyje.


Iš "užpakalio" ji net gražesnė :)


Šalia jos jau pamiršau kuo Rusnei svarbaus vokiečio Anckerio kapas - pagooglinkit :)


Senovinė žvejo sodyba - dabar muziejus, kurio vienintelis darbuotojas pagyvenęs diedukas, kai mes atvykom, kaip tik pietavo ir siūlė ramiai palaukti. O po to į kiekvieną paprastą klausimą apie muziejaus eksponatus atsakymus pradėdavo fraze: "Kantrybės, viskas bus pasakyta." Pasakydavo po ilgos įžangos.



Kabantis ir gerokai patręšęs tiltas Rusnės saloje per vieną iš Nemuno atšakų - Žydrūno Savicko svorio asmenys prieš lipdami ant jo lentų turėtų pasitikrinti kišenes, ar neturi kokių daiktų, bijančių vandens.


Apžvalginis bokštelis visai netoli marių - jos matosi pro meldus ir nendres. Itin mažo svorio asmenims lipti į viršų nerekomenduoju - nupūs vėjas.


Rusnės uostadvaris ir švyturys prie jo:


Uostadvario muziejus, kuris mums buvo užrakintas:


Čia jau klasika - Ventės ragas, kuriame ekskursijų metu pabuvojo tikriausiai pusė Lietuvos mokyklų (jaučiu, konkuruoja su Kryžių kalnu, Trakų pilimi, Kauno zoologijos sodu ir Vilniaus Akropoliu). Gražus vaizdas iš švyturio - įsilipkit.


Tušti paukščių žiedavimo tinklai:


Pasivaikščiojimo į marias takelis:


Kuris puikiai tinka išsiskalbti batams:


O dabar visi, kas dar nebuvot Švėkšnoj, pažadat, kad nuvažiuosit ten kada nors - buvom ne pirmą kartą, bet kiekvieną kartą kažką naujo randam. Gražus miestelis, su didele akmenimis grįsta turgaus aikšte centre. Sinagoga, pora bažnyčių, pora dvarų ir vandens malūnas - pakankamai gėrio kaip tokiam nedideliam miesteliui :) Dar ten kažkur liaudiškai tariant, durnynas, bet nematėm (pabijojom, kad ilgesniam laikui liksim).

Bažnyčia apynaujė (~100 m.), bet savo dydžiu verta katedros vardo. Kaip tik prieš ją matosi tiltelis virš kelio (kelias apačioje, nesimato) - čia dvarininkas pasidarė sau tiesiausią shortcut'ą iš dvaro į bažnyčią (turėjo teisę - nes pats tą bažnyčią statė).


Beje, čia turbūt vienintelė Lietuvos bažnyčia, kuri yra transporto žiede - aplink ją kelias sukasi ratu. Įsivaizduoju, kaip neblogai atrodytų Vilniuj kokiam Minsko žiede pastatyta bažnytėlė :)) O Švėkšnos bažnyčios vidus - sakau, vertas katedros vardo :)


Va tas lieptelis virš kelio - dvarininkai juo grįždavo į šalia esantį dvarą. Ir dabar dar gali grįžti - sakė, kad vasara iš JAV čia atvažiuoja viena dvarininkų palikuonė, kuriai dabar priklauso dvaras.


Būtent dėl to jis neseniai surestauruotas buvo:


Neblogas neveikiantis galvažmogis saulės laikrodis priešais dvarą - čia tikriausiai nepageidaujamų lankytojų atbaidymui skirtas:


Tvenkinio saloje prie dvaro - skulptūra, kuri turbūt todėl ir išliko, kad saloje - vandalai tingėjo plaukti iki jos.


Toliau nuo centro senesnė akmeninė Švėkšnos bažnyčia:


Prie turgaus aikštės - buvusi sinagoga. Lokacija tinka visokioms maximoms - keista, kad dar nenupirko :)


Dar toliau radom vandens malūną, kuriame dabar viešbutis ir restoranas veikia:


Ir čia jau visiškai pamiškėse radom dvarą, apie kurį anksčiau net nežinojau. Lentelė prie jo skelbė - Vilkėnų dvaras ir parkas, 1897 m. Kažkas šviežiai jį surestauravo, gražiai gyvens, krūvą pinigo už šildymą mokės.


That's it. Varykit į pamarį.

ps: šiandien supratom, kad baigėsi kol kas ilgiausia vasara mūsų gyvenime - šiemet mums ji prasidėjo kovo 31 d. Baisu! :)