Linksmų švenčių ir gero vėjo 2010-aisiais!

Pasididinkit paspaudę ant nuotraukos, jei norit įskaityti palinkėjimą:)


Taip šiemet pratęsėm tradiciją - pernai graužėm morkas:

Apie "šnekančius" ugnikalnius ir artimas naujienas

Kažkada naujienų iš Filipinų net neskaitydavome, o dabar atrodo tokios artimos - nes rašo apie pažįstamas vietas. Prieš pusmetį mes gėrėjomės aktyviausiu ir beveik idealios formos Filipinų ugnikalniu Mayon:

Ne veltui jis aktyviausias - žiniasklaida rašo, kad tuoj išsiverš, dabar jis atrodo taip:

Ir net neaišku - džiaugtis čia ar liūdėti, kad tuo metu, kai buvome Filipinuose, Mayon ugnikalnis dar "nešnekėjo" :)

Tailandietiško "red curry" improvizacija lietuviškos virtuvės sąlygomis

Tereikėjo "tik" kelių mėnesių, kad prisimintume, ko išmokom Tailande maisto gaminimo kursuose ir pagaliau namie pasigamintume geriausią pietryčių Azijos patiekalą - raudonąjį karį. Kadangi abu kartus gavosi netikėtai skaniai (galvojom, kad viskas sudėtingiau), pasidalinsim nuotraukomis ir improvizacija (nes receptu tai vadinti kažin ar galim).

Keptuvėje tas gėris atrodo šitaip:


Beveik visko, ko reikia raudonajam kariui, Lietuvoje galima rasti, išskyrus keletą daržovių ar žolių - bet išsivertėm ir be jų. Pirmam kartui viską pirkom iš "Skonio studijos" (Basanavičiaus g. yra toks Azijos maisto taškas), antram kartui radom ir IKI, Maximoje - yra ten atskiros lentynos Azijos patiekalams. Yra ir RIMI, Prismoje - žodžiu, problemų su ingridientais nebėra.

Esminiai dalykai tokie - kokoso pienas (4 žmonėms persivalgyti užteko litro, dviems - 400 ml skardinės):


Toliau, iš kairės - tirštas juodas austrių padažas (oyster sauce, arba dar tinka fish sauce), raudonojo kario pasta (čia esminis ingridientas, Tailande mokėmės, kaip ją pasigaminti, bet Lietuvos sąlygomis būtų per sudėtinga - geriau pirkti paruoštą, būna indeliuose arba popieriniuose pakeliuose, kaip prieskoniai), marinuoti pipirai - bet nebūtini, jei nenorit, kad burnos degtų, kaip mums buvo pirmąjį kartą.


Geras dalykas, nors ir neprivalomas - supjaustytas marinuotas bambukas, skardinės mums porai kartų užteko:


O toliau jau improvizacija - žiūrėjom, ką turim iš būtinų ingridientų, jei neturim, ieškojom alternatyvų, ir visai sėkmingai. Jei iš eilės, prie visų išvardintų dalykų dar naudojom:
- vištienos filė,
- paprika,
- briuselio kopūstai (bet nebūtini - sugalvojom įdėti antrą kartą, tiko, gerai pakeičia Lietuvoje nesančių tailandietiškų mažų eggplant - nemaišykit, čia ne baklažanas, nors ir vadinasi taip pat. Bandėm ir su brokoliu - galbūt net geriau),
- imbieras (stambiai pjaustytos kelios skiltelės, tik dėl skonio, valgyt jo nereikia),
- poros pomidorų (improvizavom, netrukdė),
- morkų (mes pamiršom įdėti, netrūko, bet jums siūlom:),
- pora skiltelių česnako,
- džiovintas bazilikas (vietoj nedžiovinto baziliko lapų Azijoje),
- pusė laimo citrinos (vietoj citrinžolės, nors gal jos ir Lietuvoje galima rasti, velnias žino),
- pora šaukštų cukraus,
- šaukštelis cinamono,
- ryžiai.

O toliau viskas paprasta net tokiems "virėjams" kaip aš:) (Edita buvo asistentė, perleido atsakomybę man - nes dėl šito kario aš labiau pamišęs nei ji. Arba ji manė, kad garantuotai susimausim, dėl to pabėgo nuo atsakomybės iš pat pradžių:) Wok'o, aišku, neturim, tai darėm viską paprastoj keptuvėj.

Pirmiausia į keptuvę įvarvinam puodelį kokosų pieno ir pridedam pora šaukštų raudonojo kario pastos, kol ji ištirpsta piene. Tada suverčiam siaurom juostelėm pjaustytą vištienos filė, ir kepam. Kol iškeps.

Toliau dar paprasčiau - suverčiam visas daržoves (bambukai, paprikos, Briuselio kopūstai, morkos, česnakas, pomidorai, imbieras) bet kokias tvarka, vaizdas bus maždaug toks (mūsų bandymas nr.1):


Arba toks (bandymas nr.2, kai įdėjom Briuselio kopūstų):


Tiesa, Laose raudonąjį karį dažniausiai gamindavo su bulvėmis - visai lietuviškas variantas, reikės pabandyti ir jų įdėti. Ir iškart po to nieko nelaukę supilam likusį kokosų pieną:


Ir sudedam prieskonius ir padažus: 2 šaukštai austrių padažo, pora šaukštų cukraus, šaukštelis cinamono, druskos, išspaudžiam laimą, privarom baziliko, jei norit aštriai - įpjaustykit porą marinuotų pipirų (bet atsargiai - raudonojo kario pasta jau yra aštri, tai jei nemėgstat aštriai, pipirų neprireiks), lyg ir viskas - paliekam kepti/virti kažkiek laiko. Neilgai, turbūt kad daržovės apvirtų, aš ne koks Oliveris, kad ką nors tiksliau galėčiau pasakyti apie virtuvę :)

Ir viskas, vaizdas keptuvėje ir kvapas patys pasakys, kada galima valgyti.


Tiesa, vos nepamiršau - lygiagrečiai reikia išvirti ryžius:


Sudoroti šitą gėrį galima dviem būdais. Tailandietišku, kaip ir vietiniai ten valgo - ant ryžių užsideda/užsipila raudonojo kario turinio. Editai šitas būdas labiau patinka, ypač jei karis gaunasi aštrus, nes ant ryžių galima mažiau padažo/sriubos užsipilti ir taip sumažinti aštrumą:


Aš Tailande atradau kitą būdą, visada taip ir valgydavau - raudonąjį karį valgyti kaip tirštą sriubą, ją vis papildant ryžiais. Nesidedu visų iškart, kad jie neištižtų - man taip skaniau. Jei išrasit dar naujų būdų, praneškit, išbandysim.


Va, pavariau kaip koks virėjas, juokiasi dabar tie, kas mane pažįsta :D

Skanaus - jei neragavote tikrojo red curry Azijoje, sunku bus palyginti, kokį skonį išradote, bet jei mėgstat tipišką tailandietišką saldų-aštrų-rūgštų skonį, turėtų patikti. Ir labai sotu. O Lietuvoje ne viename tailandietiško maisto kabake kažko panašaus nematėm - kariai ten gerokai skiriasi nuo originalių.

Kam dar trūksta tikslumo - googlinkit red curry receptus, jų pilna internete. Pvz. šitas, arba šiek tiek kitoks iš Beatos virtuvės. Arba kažkienio video vaizdelis (kas įrašą skaitot per facebooką ir nerodo, pažiūrėsit originaliam įraše čia):

Ir informuokit apie sėkmes ir nesėkmes!:)

O vasarą siūlėm tokį tailandietiško "šašlyko" vėrinį - irgi labai gerai :)

PS: nepamirškit paspaudinėti Kalėdinės akcijos skydelio viršuje dešinėje - IKI pinigais paremsite vaikus.

2 dienų kalėdinės nuotaikos avantiūra Brėmene

Praėjusios savaitės pradžioj porai dienų ištrūkom į Brėmeną - noras prapūsti galvas (užsisėdėjom jau po Azijos) ir pigūs Ryanair bilietai buvo pačiu laiku. Vokietija ne iš tų šalių, apie kurias pirmiausia pagalvoji norėdamas kažkur keliauti, bet trumpam ir norint prisiminti senokai lankytą vokišką tvarką ir pedantiškumą - labai tiko.

Tiesa, ši kelionė avantiūra buvo ne man, o Editai - ji apie tai, kad kažkur išvykstam, sužinojo tik likus porai valandų iki skrydžio, kai nuvažiavom į Kauno oro uostą - bet net ir ne visai pataikęs sukrauti jai kuprinę drabužių likau gyvas už tokius pokštus :))


Brėmenas pasitiko kalėdine nuotaika - visai kitaip nei Vilniuje, kur dar nei eglės, nei tuo labiau kalėdinės mugės nėra.


Kalėdinė mugė pagrindinėse senamiesčio aikštėse labiausiai viliojo karštu vynu, bet ten galima rasti visko - Pilies gatvė ir Gariūnai viename. Užtat atmosfera daug geresnė nei abi Vilniaus vietas kartu sudėjus. Mirgu margu nuotraukose:




Atsitiktinai susipažinom su lietuvių porele - Vaiva ir Antanu, kurie, pasirodo, atskrido tuo pačiu lėktuvu, grįžom irgi kartu. Gerą darbą Ryanair'as daro su tais pigiais bilietais, lietuvių galvas pravėdina :)


Kol mes gėrėm n-tąją taurę karšto vyno, Hansas, Michaelis arba Pėteris kepė 586-ąjį kepsnį tądien. Visus pardavė.


Brėmeno simbolis, žinoma - garsieji Brėmeno muzikantai (jų skulptūros kojas reikia paliesti - kažkokie prietarai). Su pavydu žiūrėjau, kiek miesto įvaizdžiui davė brolių Grimų rašliava susiejant 4 muzikantus su Brėmenu - visi miesto suvenyrai siejami su šiais muzikantais, skulptūra ne viena ir ne dvi, o Europoje Brėmenas turbūt pirmiausia irgi žinomas dėl šių muzikantų. Palyginus su situacija pas mus - Panevėžio "nauja kryptis" arba koks nors Klaipėdos "laisvas stilius" niekada net iš tolo neprilygs Bremėno asilui ar gaidžiui :)


Brėmeno senamiestis nedidelis, bet gražus ir vokiškai tvarkingas - šiuo požiūriu Vokietija nėra įdomi, per daug viskas sterilu ir prognozuojama. Miesto rotušė:




Kas įdomu Vokietijos miestuose - žiūri į gražų senamiestį, ir jei nežinotum, net negalėtum įtarti, kad tas senamiestis toks pat "senas", kaip Antakalnis Vilniuje - juk beveik visi miestai Vokietijoje per 2-ąjį pasaulinį karą buvo daugiau mažiau sugriauti, todėl dauguma pastatų yra naujai atstatyti. Susiradau internete keletą nuotraukų, kaip Brėmenas atrodė po karo, pasididinkit ir palyginkit vieną iš tokių vaizdelių:


Gražiausia Brėmeno senamiesčio dalis - Schnoor kvartalas su siauromis gatvelėmis ir vokiško stiliaus karkasiniais namais:


Edita jame rado daug naujų draugų:


Geru oru pataikėm - buvo galima net degintis saulėje:


Krizė palietė ir Kalėdų senius - vienas iš jų įsidarbino Brėmeno kalėdinėje mugėje (pagal akinius - lyg ir Eltonas Johnas :)


Ir dar šiek tiek vaizdų:








Kitą kartą į Brėmeną grįšim tranzitui - oro uostas labai patogioje vietoje, visai netoli nuo miesto centro, todėl verta per Brėmeną Ryanairu skristi į pietų Europą - yra gerų skrydžių. O kol kas - viskas, užbaigėm gerus kelionių metus - kelionių šiemet turėjom kaip niekad mažai, vos dvi, bet viena iš jų viską kompensuoja :)

Dar tiek pat nuotraukų sukrovėm į picasą čia.

PS: šiandien jau antrą kartą per porą savaičių gaminomės red curry - vėl pavyko, čia jau tendencija, vadinasi, jau drąsiai galim publikuoti receptą su nuotraukomis:)) Tą ir padarysim greit.