Prieš porą dienų su grupele draugų užsisakėm ekskursiją po Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, kuris iš dangaus atrodo šitaip:

Iš žemės - kažkaip šitaip:
Pagal interjerą Bernardinų bažnyčia man antra gražiausia Vilniuje (po Šv.Kotrynos bažnyčios - iš išorės per daug rožinė, užtat viduje kokia graži!).





Įlindom į požemius - per daug sterilu, žinant, kad juose tiesiog žemėse būdavo laidojami vienuoliai - dabar viskas sutvarkyta, senomis plytomis išgrįsta.

Vienas vienuolis prisikėlė ir išėjo iš požemių mūsų akyse:

Labai puiki politinė antireklama - šio vitražo sukūrimą finansavo Kazytė Danutė Prunskienė (matyti iš didelio užrašo ant lango - ne pirmą kartą ji pagarsėja noru įsiamžinti bažnyčiose). Įvertinus visą K.Prunskienės praeitį, neblogas jos derinys su bažnyčiomis - toks pat draugiškas, kaip Putinas su Gruzija..:)

Uždaras kiemelis - mažas ir jaukus, idealus kokiems nors kamerinės muzikos koncertams (foto M.L. - honorarą atsiųsim paštu:)


Kaip ten lietuvių liaudies patarlė sako - įsileisk fotografę į bažnyčią...


Įdomiausioji dalis - palipom siaurais suktais laiptais bokšteliu ant bažnyčios pastogės - kiek neišnaudotos vietos, kiek butų išeitų!:))

Geriausi vaizdai - per apvalius langus nuo pastogės į senamiestį. Šv.Onos bažnyčią iš šitos pusės turbūt dar nedaugelis matėt:

Toliau ir Katedra šviečiasi:

Ir dar kitų senamiesčio bažnyčių stogai ir varpinės:

Ir visas Gedimino kalnas guli kaip ant delno:

PS: dabar tik pastebėjau - per beveik 10-ies mėnesių šio blogo gyvavimą ir aprašytų įspūdžių iš bent 10 šalių, čia pirmieji įspūdžiai iš Vilniaus. :) Matyt, savo kiemą per daug natūraliai vertiname, nors iš tikro reikėtų jį giliau pakapstyti ir daugiau pafotografuoti, čia ne ką mažiau gerų dalykų nei kokioj Azijoje :)

Iš žemės - kažkaip šitaip:

Pagal interjerą Bernardinų bažnyčia man antra gražiausia Vilniuje (po Šv.Kotrynos bažnyčios - iš išorės per daug rožinė, užtat viduje kokia graži!).



Įlindom į požemius - per daug sterilu, žinant, kad juose tiesiog žemėse būdavo laidojami vienuoliai - dabar viskas sutvarkyta, senomis plytomis išgrįsta.
Vienas vienuolis prisikėlė ir išėjo iš požemių mūsų akyse:

Labai puiki politinė antireklama - šio vitražo sukūrimą finansavo Kazytė Danutė Prunskienė (matyti iš didelio užrašo ant lango - ne pirmą kartą ji pagarsėja noru įsiamžinti bažnyčiose). Įvertinus visą K.Prunskienės praeitį, neblogas jos derinys su bažnyčiomis - toks pat draugiškas, kaip Putinas su Gruzija..:)
Uždaras kiemelis - mažas ir jaukus, idealus kokiems nors kamerinės muzikos koncertams (foto M.L. - honorarą atsiųsim paštu:)

Kaip ten lietuvių liaudies patarlė sako - įsileisk fotografę į bažnyčią...

Įdomiausioji dalis - palipom siaurais suktais laiptais bokšteliu ant bažnyčios pastogės - kiek neišnaudotos vietos, kiek butų išeitų!:))

Geriausi vaizdai - per apvalius langus nuo pastogės į senamiestį. Šv.Onos bažnyčią iš šitos pusės turbūt dar nedaugelis matėt:
Toliau ir Katedra šviečiasi:

Ir dar kitų senamiesčio bažnyčių stogai ir varpinės:

Ir visas Gedimino kalnas guli kaip ant delno:

PS: dabar tik pastebėjau - per beveik 10-ies mėnesių šio blogo gyvavimą ir aprašytų įspūdžių iš bent 10 šalių, čia pirmieji įspūdžiai iš Vilniaus. :) Matyt, savo kiemą per daug natūraliai vertiname, nors iš tikro reikėtų jį giliau pakapstyti ir daugiau pafotografuoti, čia ne ką mažiau gerų dalykų nei kokioj Azijoje :)
3 komentarai:
ir as ten buvau. geras vaizdelis :)
Pažiūrejus paskutines 4 nuotraukytes sukilo baisiai Vilniaus ilgesys...Senokai buvau, ypac senamiestyje...Reiks nuvykti greitu laiku:)
Labai grazus vaizdai :)
Rašyti komentarą