Bernardinų bažnyčios požemiuose ir pastogėje

Prieš porą dienų su grupele draugų užsisakėm ekskursiją po Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, kuris iš dangaus atrodo šitaip:


Iš žemės - kažkaip šitaip:


Pagal interjerą Bernardinų bažnyčia man antra gražiausia Vilniuje (po Šv.Kotrynos bažnyčios - iš išorės per daug rožinė, užtat viduje kokia graži!).






Įlindom į požemius - per daug sterilu, žinant, kad juose tiesiog žemėse būdavo laidojami vienuoliai - dabar viskas sutvarkyta, senomis plytomis išgrįsta.


Vienas vienuolis prisikėlė ir išėjo iš požemių mūsų akyse:


Labai puiki politinė antireklama - šio vitražo sukūrimą finansavo Kazytė Danutė Prunskienė (matyti iš didelio užrašo ant lango - ne pirmą kartą ji pagarsėja noru įsiamžinti bažnyčiose). Įvertinus visą K.Prunskienės praeitį, neblogas jos derinys su bažnyčiomis - toks pat draugiškas, kaip Putinas su Gruzija..:)


Uždaras kiemelis - mažas ir jaukus, idealus kokiems nors kamerinės muzikos koncertams (foto M.L. - honorarą atsiųsim paštu:)



Kaip ten lietuvių liaudies patarlė sako - įsileisk fotografę į bažnyčią...



Įdomiausioji dalis - palipom siaurais suktais laiptais bokšteliu ant bažnyčios pastogės - kiek neišnaudotos vietos, kiek butų išeitų!:))


Geriausi vaizdai - per apvalius langus nuo pastogės į senamiestį. Šv.Onos bažnyčią iš šitos pusės turbūt dar nedaugelis matėt:


Toliau ir Katedra šviečiasi:


Ir dar kitų senamiesčio bažnyčių stogai ir varpinės:


Ir visas Gedimino kalnas guli kaip ant delno:


PS: dabar tik pastebėjau - per beveik 10-ies mėnesių šio blogo gyvavimą ir aprašytų įspūdžių iš bent 10 šalių, čia pirmieji įspūdžiai iš Vilniaus. :) Matyt, savo kiemą per daug natūraliai vertiname, nors iš tikro reikėtų jį giliau pakapstyti ir daugiau pafotografuoti, čia ne ką mažiau gerų dalykų nei kokioj Azijoje :)