Vezuvijaus užkonservuota Pompėja

Kaip ir rašėm - kur geriau sutikti Velykas, jei ne 2000 metų senumo Pompėjos gatvelėse - sunku net suvokti, kad tos gatvelės yra tokio paties amžiaus, kaip ir krikščionybė.

Velykų sekmadienį ten iš Neapolio išlėkėm traukiniu gan anksti - žinojom, kad užplūs minios turistų, taip ir buvo mums jau baigiant apžiūrėti miestą. Pasakoti apie Pompėją neįmanoma be istorijos - nežinant jos, visi šie išlikę mūriniai statiniai ne tokie įdomūs.

O Pompėja nebuvo pats laimingiausias miestas Italijoje, bent jau pirmame mūsų eros amžiuje. 62-aisiais metais, kai mieste gyveno apie 20 tūkst. gyventojų (skaitykit, kaip koks Radviliškis ar beveik Plungė) įvyko stiprus žemės drebėjimas, sugriovęs arba apgriovęs didžiąją dalį pastatų tarp šitų siaurų gatvelių:


Dalis gyventojų išsikėlė iš miestų, mažesnė dalis liko, atstatinėjo miestą 17 metų, bet nespėjo - 79-aisiais mūsų eros metas išsiveržė Pompėjos kaimynas - Vezuvijaus ugnikalnis, kuris yra vos keli kilometrai į šiaurę nuo Pompėjos, matosi puikiausiai joje vaikščiojant:


Pelenų purvas ir lava užpylė Pompėją per kelias valandas - jei BBC sukurtas dokumentinis filmas apie Pompėją nemeluoja, Vezuvijus sprogdamas išmetė karštą lavą į kelių kilometrų aukštį, kur ji atšalo, sukietėjo, ir taip "aplijo" Pompėją. Iš vienos pusės - katastrofa, iš kitos, žvelgiant iš šiandienos - puikus konservavimo būdas, jei ne Vezuvijaus išsiveržimas, kažin ar pasaulyje kur nors būtų toks 2 tūkstančių metų senumo miestelis.

Beje, tokią kelių metrų gylyje užkonservuotą Pompėją netyčia atrado tik 1599 metais, bet ją atradęs architektas (rausė kanalą) tyčia ar netyčia niekam apie tai nepasakojo, niekas daugiau ir neberausė. O nuo XVIII a. vidurio Pompėją pradėjo rausti skersai išilgai, ir dar rausia iki dabar.


Įdomus jausmas, kai pabandai suvokti, kad šitos gatvelės - ne šiaip atkurtos pagal kokius piešinius, o visiškai originalios, išlikusios lygiai tokios pat, kokios ir buvo prieš 2000 metų - lyginant su Lietuvos istorija, nesuvokiamai seniai. Kiek faktų yra išlikę pavyzdžiui iš XIV amžiaus? Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m., kas buvo iki tol - nelabai kas žino. O Pompėjos istorija - 3 kartus senesnė nei ta Lietuvos istorijos dalis, apie kurią mes turim daugiau mitų, nei faktų. Pabandykit suvokt, kas domitės istoriją - stogą rauna tokie masteliai :)

Taip mes ir prašlifavom gerą pusdienį Pompėjos gatvėmis, įsivaizduodami, koks gyvenimas čia virė tais paskutiniais 79-aisiais Pompėjos metais. Jėzus Kristus buvo miręs prieš 49 metus (30-aisiais metais, kad ir kaip būtų keista dėl mums įprasto jo mirties amžiaus - 33 metų), Seneka - vos prieš 13 metų, Romos imperija kaip tik buvo pasiekusi savo galybę, o Lietuvos teritorijoje mūsų protėviai indoeuropiečiai dar tik apšilinėjo kojas pirmus du-tris šimtus metų.

Bandėm įsivaizduoti tokių akmeninių "pėsčiųjų perėjų" paskirtį:


Šitam baseine kojas turbūt mirkė vaikai (beje, iki pat Pompėjos vandentiekis akviaduku buvo atvestas iš kalnų):


Vietoj šitos džinsinės pozuotojos ten kažkada turbūt stovėjo ne ką prastesnė skulptūra:


Beje, XVIII amžiuje atkasus Pompėją to laikmečio gyventojai pašiurpo nuo erotinio meno, kuris freskose, skulptūrose, ir kitur buvo vaizduojamas antikinėje Pompėjoje - dalis eksponatų paties karaliaus įsakymu buvo paslėpti ir tik neseniai ištraukti eksponavimui. Googlinkit, jei norit sužinoti kodėl.

Beje, mieste buvo ir vienas bordelis - jo pastatas su visomis freskomis neblogai išlikęs, ir turbūt dabar yra lankomiausias turistų, nes mes pamatę grūstį prie to namo net nebandėm lįsti į vidų.

Šitoje miesto turgaus aikštėje buvo pardavinėjama mėsa ir daržovės:


Ant šitos "palangės" su neblogu vaizdu į kiemelį čia prieš pora tūkstantmečių turbūt tupėjo šiek tiek kitaip apsirengusi vietinė gyventoja:


Be gausybės puodynių ir kitokių išlikusių molinių eksponatų galima pamatyti ir žmonių būsenas, kuriose jie buvo užklupti Vezuvijaus išsiveržimo - jų kūnai per tiek metų, žinoma, sunyko, bet pelenų purve paliko tuščias ertmes, į kurias archeologai pripylė plastiko ir taip išgavo paskutinės dienos Pompėjos gyventojų mirties pozas. Va guli toks vienas:


Ir dar vienas, japonų turistų įamžinamas (jų čia, beje, tikriausiai daugiau nei pačių europiečių):


Išbandėm kolonų tvirtumą kaktomis:


Ir alkūnėmis:


Iš esmės, Pompėjoje dabar gyvena trijų rūšių gyventojai:

Pirmoji rūšis čia populiariausia - turistai, dažnai va tokiomis grupėmis su vėliavėlėmis vedami (čia mūsų su Edita nedidelis košmariškas sapnas, kada nors kokią savaitę va taip paskui tokią iškeltą vėliavėlę pakeliauti su pusšimčiu kitų avelių:)


Kita rūšis, gerokai retesnė, bet jiems čia gyventi, manau, žiauriai patinka - archeologai, vis dar kasantys gilyn:


Ir trečia rūšis - ne tokie laimingi slampinėjantys benamiai šunys, kuriuos čia netgi galima "įsivaikinti" - užrašai prie įėjimo skelbia, kad tu gali parsivežti šunį iš Pompėjos kaip iš kokios gyvūnų prieglaudos:


Pompėjoj šunų irgi buvo - įrodymai bus toliau. O čia šiaip neblogas kadras:


Puošnumu jie lenkė mūsų architektūrą:


Šioje vietoje tuo metu stovėjo Veneros šventykla - bandžiau pajausti Veneros dvasią, sėdėdamas prie jos šventyklos likučių :)


Dar kita, mažesnė šventyklėlė:


Didžiausias miesto statinys - amfiteatras, kuriame vykdavo gladiatorių kovos:


Žiūrovų amfiteatre tilpo ne tiek jau ir mažai - 20 tūkst., vadinasi, visas Pompėjos miestas (nepamenu, ar moterys turėjo teisę stebėti gladiatorių kovas, lyg ir ne?).


Džiaugsiuosi, kai mes Lietuvoje turėsime bent per pusę mažesnį stadioną, nei prieš 2000 metų turėjo šito nedidelio romėnų miesto gyventojai :)

Už amfiteatro, lygiai kaip ir pirmame amžiuje, čia auginami vynuogynai, iš kurių senoviniu būdu gaminamas vynas - tokiomis pat priemonėmis, kaip ir tada. Vyno neragavom, bent jau šito (apskritai Italijoje vyno neragauti jau būtų nuodėmė:)


Čia mažajame teatre - Pompėja turėjo tokius du teatrus, vienas po atviru dangumi:


Kaip ir bet kurią miesto dalį, čia galime vadinti senamiesčio gatvele :)



Prie vieno namo įėjimo grindyse archeologai rado tokią freską - įspėjimą apie piktą šunį, kuri dabar laikoma seniausiu pasaulyje apie šunis įspėjančiu ženklu (užrašas lotyniškai apačioje - "cave canem"):


Ir kas gali paneigti, kad ir prieš porą tūkstančių metų tokio kioskelio nebuvo šalia Pompėjos?:) Beveik visas prekes romėnai tuomet jau galėjo turėti.


Viskas, istorijos pamoką baigiam, išsitempė - bet paskaitykit apie Pompėją Wikipedijoj, pažiūrėkit BBC dokumentinį filmą - jums bus tas pats, pasinersit, įdomi tema :)

ps: beje, Vezuvijus vis dar aktyvus, ir jeigu jis išsiveržtų šiandien, tektų evakuoti mažiausiai milijoną žmonių - nežinau, kaip tai efektyviai suveiktų tokioje šalyje kaip Italija, bet matyt ne veltui dabar siūloma 30 tūkst. eurų kompensacija tiems, kas savo noru išsikels iš Vezuvijaus zonos. Aišku, tokių atsiranda labai mažai - niekas nesitiki to paties, ko 79-aisiais metais nesitikėjo ir romėnai.