antradienis, gegužės 25, 2010

Ko gero geriausia valstybė Europoje - kas?



Atostogos prasidėjo - ryt iš Rygos kylam į Azerbaidžaną, o po poros dienų apšilimo Baku - į, bent jau man, mėgstamiausią Europos valstybę - Gruziją :)

Kas nesat buvę, turbūt netikit - bet reikia tik apsilankyti, patikėsit. Priežasčių - šimtai, čia tik kelios, staigiai iškapstytos 2007 metų nuotraukų archyve:

Nes tik Tbilisyje kai kurie namai atrodo kaip pasakų nameliai:


Nes Gruzijoje maistas toks, kad...



Nes Gruzijos šiaurėje galima paliesti tokį Kaukazą:


Nes medinė architektūra ten įspūdinga:


Nes žiauriai svetingi (ypač lietuviams) gruzinai priima štai tokiuose savo namuose:

Ir tik tie patys svetingi gruzinai gali priversti savo noru vienu gurkšniu išgerti 0,7 l taurę vyno :) (iki šiol šio rekordo taip ir nesumušiau)

Nes kaimo vaizdeliai ten - labai savotiški:


Nes Kaukazo kalnuose Gruzijoje galima išvysti tokių vaizdų:


Arba ryškių spalvotų suoliukų:


Nes tik ten norisi sustabdyti kuo senesnį ir kuo labiau byrantį taksi automobilį - įdomus pokalbis su taksistu apie politiką garantuotas :)


Nes Tbilisio požeminės sieros pirtys su gruzinų pilingu ir masažais, plius gruzinišku vynu - oho!


Nes Gruzijos turguose Coca Colos ir Fantos buteliukai užpildyti prieskoniais:


Nes iš sendaikčių turgaus Tbilisyje neįmanoma išeiti nieko nenusipirkus (ten ir prasidėjo mano senų fotoaparatų kolekcija):

Nes kam tas sunkvežimis, kai yra Volgos stogas!

Nes bažnyčių amžius ten lenkia bet kurį Lietuvos statinį keliais amžiais:


Ir taip toliau.

Gera bus kelionė, žinau :)

Toliau apie kelionę Gruzijoje čia:



trečiadienis, gegužės 19, 2010

Įrašas ne į temą. Bet aktualus. Apie Čipoliną, Kedį ir Freudą.




Įkeliu iš Facebooko čia vieną sugretinimą, kuris šovė į galvą kasdien matant tas pačias naujienų antraštes. Tik dar vienas mažas įrodymas, kad istorija sukasi ratu.

Arba dar vienas patvirtinimas, kad Sigmundas Freudas buvo visiškai teisus - vaikystės išgyvenimai turi lemiamą įtaką tolesniam asmenybės formavimuisi.

Juk kas gražioje sovietinėje vaikystėje nematėme Čipolino nuotykių?

(spauskit ant paveiksliuko, padidės, protas ir jums nušvis :)


Nors iš tikro tai vaikomės populizmo, nes nenorim atsilikti nuo žiniasklaidos madų, juk dabar nerašyti apie Kedžio istoriją - nemadinga.

Ok, pirmas ir paskutinis įrašas šia tema, daugiau taip nedarysim šiame bloge :)

Updatet: žiūriu, šitą įrašą pasigavo Cha.lt, kur sėdi "šiek tiek" jaunesnė auditorija, kuriai Čipolinas žinomas tiek pat, kiek Sniečkus, jų vaikystės netraumavo jokie Čipolino nuotykiai, tai gerų pasimetusių komentarų ten yra, pavyzdžiui:

Kaip supratau cia turbut kazkoks senas filmukas, kurio jaunoji karta (tarp ju ir as), nematem tai ir sito bairio nesuprasim :)

Ech tas Digimonų kartos jaunimas šiais laikais..:D

------

Kiti įrašai iš serijos "ne į temą":