Įrašas ne į temą. Bet aktualus. Apie Čipoliną, Kedį ir Freudą.

Įkeliu iš Facebooko čia vieną sugretinimą, kuris šovė į galvą kasdien matant tas pačias naujienų antraštes. Tik dar vienas mažas įrodymas, kad istorija sukasi ratu.

Arba dar vienas patvirtinimas, kad Sigmundas Freudas buvo visiškai teisus - vaikystės išgyvenimai turi lemiamą įtaką tolesniam asmenybės formavimuisi.

Juk kas gražioje sovietinėje vaikystėje nematėme Čipolino nuotykių?

(spauskit ant paveiksliuko, padidės, protas ir jums nušvis :)

Nors iš tikro tai vaikomės populizmo, nes nenorim atsilikti nuo žiniasklaidos madų, juk dabar nerašyti apie Kedžio istoriją - nemadinga.

Ok, pirmas ir paskutinis įrašas šia tema, daugiau taip nedarysim šiame bloge :)

Updatet: žiūriu, šitą įrašą pasigavo Cha.lt, kur sėdi "šiek tiek" jaunesnė auditorija, kuriai Čipolinas žinomas tiek pat, kiek Sniečkus, jų vaikystės netraumavo jokie Čipolino nuotykiai, tai gerų pasimetusių komentarų ten yra, pavyzdžiui:

Kaip supratau cia turbut kazkoks senas filmukas, kurio jaunoji karta (tarp ju ir as), nematem tai ir sito bairio nesuprasim :)

Ech tas Digimonų kartos jaunimas šiais laikais..:D

------

Kiti įrašai iš serijos "ne į temą":

• Apie vulkano krizę danguje ir tragediją ant žemės.
• Apie špygą žiemai, arba naują Lietuvos prekės ženklą.
• Apie ispanų futbolininkus ir krizėje vargstančią jų tautą