Nigeriečių istorija nominuota "Pravdos naujokų" apdovanojimams

Mano draugų iš Nigerijos istorija draugų iš Nigerijos istorija šiemet nominuota "Pravda naujokų" apdovanojimams nominacijoje "Metų iniciatyva". 162 milijonai nigeriečių jau įsitraukė ir balsuoja, jeigu norite prisijungti prie jų - balsavimą rasite čia:
http://www.pravda.lt/post/Rink_Naujokus_2011_Iniciatyva-9440

Grenlandijos ledynai - video

Su sąlyga, kad jau ilgokai neprisėdu aprašyti įspūdžių iš Grenlandijos, pradžiai įmetu čia 5 min. filmuką, sumontuotą iš to, ką nufilmavau Grenlandijos ledynuose. Vėliau bus ir teksto, ir nuotraukų, labai daug informacijos prisirinkau, tai net tingisi ją suvirškinti :)

Beveik sulaužyta nosimi pasibaigusi beveik svajonių komandiruotė (šiek tiek reklamos, ir šiek tiek prisiminimų)

Reklamos šiame bloge nėra, bet vieną dalyką būtinai turiu parekomenduoti, kadangi ir idėja patinka, ir su kelionių tema labai susiję, ir tuo labiau, kad pats esu prikišęs nagus prie šio projekto - pasidomėkite ir dalyvaukite, gera galimybė pakeliauti tiems, kas gerai valdo plunksną. Kalbu apie projektą "Svajonių komandiruotė", kurio pavadinimas trumpai ir nusako visą esmę - jei moki rašyti, turi šansą laimėti vieną iš 8 (!) komandiruočių kur nors prie Viduržemio jūros arba į Alpes Italijoje. Siūlau rimtai pasidomėti čia. Keliauji, ilsiesi ir tik fiksuoji savo įspūdžius - rimtai, ko ne svajonių komandiruotė?:)

O šitas projektas man priminė mano vieną komandiruotę, kurią irgi laimėjau panašiame projekte kažkada "jaunystėje" - prieš 7 metus, kai Lietuva stojo į ES, M-1 surengė gana neblogą projektą - "M-1 Eurovasara". Esmė buvo paprasta - vienai dienai į 24 ES valstybių sostines išsiųsti po "korespondentą", kuris surinktų keletą frazių vietine ir lietuvių kalbomis, padarytų keletą nuotraukų (tuomet dar juostinę muilinę davė vežtis - čia svarbi detalė, kaip pamatysite vėliau:).

Netyčia sudalyvavau telefonu, netyčia laimėjau ir jau po savaitės beveik netyčia atsidūriau Amsterdame - pirmasis iš visų eurokorespondentų, todėl ir patys M-1 darbuotojai dar negalėjo konkrečiai visų projekto detalių pasakyti - buvo daug laisvės improvizacijai. O šita improvizacija baigėsi dabar smagiu prisiminti konfliktu ir beveik sulaužyta nosimis - tada nebuvo juokinga, bet dėl tokių prisiminimų sutikčiau viską pakartoti nuo a iki z. Tiesa, kaip kad "Jackass'ai" kartoja - nebandykite to kartoti, nes visgi saugiau laikytis visų taisyklių, ypač tokiame mieste kaip Amsterdamas.

(skanuota nuotrauka iš muilinės su mano komandiruotės darbu Amsterdame)

Todėl nieko nepagražindamas ir netaisydamas čia perspausdinu el.laišką, kurį rašiau draugams ir artimiesiems praėjus vos dienai po grįžimo iš Amsterdamo. Ten prabuvau pusantros paros, nuotykiai prasidėjo antrąją dieną - kai diktofone jau buvo įrašytos visos reikalingos frazės M-1 konkursui, kai juostelinėje muilinėje buvo like vos 2 kadrai iš 36, kai iki lėktuvo buvo likusios galbūt geros 4 valandos. Va tada ir prasidėjo - pasirodo, jauna durna galva - ir nosis kenčia :) Laiškas (klaidų ir lietuvybės netaisau, kaip ir stiliaus - čia visgi buvo tik laiškas, todėl taip paprastai atpasakotas):

na va. bus ilgas laiskas jauciu.

tai kaip rasiau vakar ryte nuejau i Van Gogo muzieju, o po to keblinau i centra ir sugalvojau issinuomot dvirati porai valandu. tai visai kitaip buvo, ir kojos neskaudejo, ir lakstyt galejau daug greiciau. tik taisykliu ten ne visai zinojau, kur koks takelis ir tt, tai gal biski kartais ne i tema nuvaziuodavau, tarp tramvaju ir masinu. bet siaip ziauriai gerai buvo, ir nuotrauku padariau bevazinedamas.

kadangi is vakaro buvau nufotkines pora ‘plastakiu’ savo languose, kuriu ten pilna, o amsterdame dar pilna dviraciu, tai sove mintis M-1ienui daryt juokinga reportaza ir lygint bei ieskot panasumu ir skirtumu tarp plastakiu ir dviraciu. tai prisirakinau dvirati ir raudonuju zibintu kvartale vaiksciojau fotografuodamas dviracius ir plastakes languose. kelias isejo iamzinti, nors jos ir aprekdavo, gal tik viena nesislepe kai fotkinau. tada nufotkinau motocikla, sugalvojau kad ji reiks lygint su kokia stambesniu gabaritu plastake, tai ieskojau tokios. siaip tai pilna ten ir tokiu languose stovi, bet ieskojau kur galeciau saugiai nufotkint. kur yra kanalas tai gerai, is vienos puses fotkini i kita puse, bet is toli nuotraukos gaunas. tai nusprendziau kad reikia bandyt is arciau ka iamzinti, nuejau i viena is tu siauresniu gatveliu, o ten pilna storuliu. priesais vienos juodaodes langa sustojau, aisku jos kaip visada kviecia uzeit, tai as staigiai ir nufotkinau. va cia viskas ir prasidejo.

islindo ji lauk, pradzioj graziai sako “ateik cia, nieko nedarysiu”. einu as toliau o ji begt paskui mane vien po apatiniais pradejo, o man kas, nuo plastakes nepabegsiu..:)) 10 metru pasigyne ir sustojo, as i kita gatve pasukau ir einu toliau ramus. ten iskart tokia kaip sankryza gatveliu, kanalas salia, lauko kavinute, erdves daug. ziuriu kazkoks juodaodis, juodas visas ir su dredais, parbega is ten, dar pagalvojau kad manes, bet jis kazkaip prabego pro mane, o po to staigiai is priekio i apykakle man ir rekia “atiduodi fotoaparata” + keiksamzodziu lavina. ir toks agresyvu. o uz jo dar maciau kokie 3 ar 4 juodukai stovejo, is tos pacios kompanijos matyt, bet jie nesikiso.

aisku, zmones iskart irgi spoksot eme, nes ten prie lauko kavines. man shokas irgi nemazas, bet sumeciau kad jei atiduosiu juosta, tai dvi dienos fotkinimo bus veltui, neturesiu ko M-1 parvezt, nes ten jau buvo 35 kadras, o iki lektuvo kelios valandos tik. tai bandziau pagudrauti - issitraukiau mobilu, sakiau OK, istrinsiu tas fotke. ir dar i tos lauko kavines teritorija einu, galvoju tokioj vietoj nors saugiau. bet jis tempiasi mane atgal, o toj lauko kavinej dirbes vyras irgi varo lauk (nes nenori su vietiniais narkotiku ir prostituciu prekeiviais pyktis). tada instinktyviai galvojau tik tris dalykus – kad neistemptu i tos kavinutes toliau kur nors, nes ten pilna siauru gatveliu, kad neatiduot juosteles ne uz ka, ir kad laika tempt reikia, gal kas nors pades. bet kur tau. zmoniu aplink burys, ir visi bijo kistis. tai kol as bandziau tam juodukui mobiliajam rodyt kad trinu nuotrauka (bet kokia paemiau, nes jis nezinojo kaip ir kur fotkinau), ir tipo trinu. tada jis griebe man mobilu is rankos, pasiziurejo, ir atstojo nuo manes ir jau nueit zada. mazdaug - mobilu pasiimu, tai nereikia man tos nuotraukos. as tada vel prie jo sokau ir griebiau uz mobilaus, kad isplesciau is rankos jo. mobilus nukrito ant zemes, jis sieke paimt, bet as pastumiau juoduka ir pasiemiau mobilu, i kisene isikisau.

tada jis aisku dar labiau draskytis pradejo. ir kaip tik tuo tarpu atleke ta plastake juoduke, matyt kol apsirenge uztruko:). iskart puole prie manes rekdama angliskai kad atiduociau juosta. as vel galvoju pabandysiu su mobiliu mulkint (nors ir buvau dideliam shoke, bet susisviete kad juosteles ne uz ka atiduot negaliu:). bet ji iskart pradejo rekt, kad ne mobilus buvo, neskiesk cia, buvo fotoaparatas. tada is kitos kisenes issitraukiau fotoaparata, nes jau matau kad apgaut neiseis, o ji tuo tarpu man i marskinelius isikabinus ir kuprines rankena laiko. as su viena ranka laikau kuprine prie saves prispaudes nes ji plesia, o su kita fotika, nes ji irgi plesia. ir rekia bet kiek, kaip visi juodziai aplink:) tada sakau paklausyk, as atidarau fotika, ir apsisviecia maziausiai keli paskutiniai kadrai, tai tavo fotke tikrai susigadins. o ji vistiek rekia: “Nemalk cia sudo, duok fotika, pati sunaikinsiu juosta”. ir taip draskosi, bet vistiek neduodu jai fotoaparato, ziauriai svarbus jis man atrode :). tada sako - jei neduosi trenksiu i galva. as visa ta laika bandau sakyt, kad atidarysiu aparata ir apsisvies, bet ji aisku nesiklause ir is delno trenke man per veida.

o tas dredinis juodukas visa ta laika salia stovejo, irgi reke. as vistiek fotiko nepaleidziu, tada ji pradejo kast (!) man i ranka, su kuria fotika laikiau prie saves. ir taip stiprokai, tai paemiau as jos kakta ir nustumiau nuo savo rankos, kad nekastu. tada tas juodis kad susinervino, soko iskart prie manes ir net nesureagavau kaip smoge i veida. gavau tiesiai i nosi ir virsutine lupa, tai aisku kraujas iskart pasipyle is abieju snerviu stipriai. bet fotiko vistiek nepaleidau:) tada ta plastake vel soko prie manes, net nepamenu tiksliai, bet atrodo ji tada su rankom man uz kaklo isikabino, tai dabar dar raudonos zymes yra. draskosi ji kaip pabludus, nesiklauso, ka sakau ir rekia, bando fotika isplest. ir dar bando istempt visa ta laika lauk is tos kavinutes teritorijos nuo staliuku. bet viskas vyko tarp staliuku. zmones aisku dingo, tik aplink nemazai spoksotoju ziurejo. tada as ta juoduke siek tiek su viena ranka atsistumes ir prilaikiau toliau nuo fotiko, ir rodau kad atidarysiu aparata. atidariau, rodau jai, sakau - dabar apsisviete paskutiniai kadrai tai viskas baigta. bet ji toliau puola ir nori atimt fotika. gerai kad tada tas pirmasis juodukas jai sako, ok, paliekam ji, issitryne ta nuotrauka. nes tas visas konfliktas jau buvo koki 15 minuciu uztrukes, tai bijojo kad policija neprisistatytu. ta plastake dar pradzioj nenorejo klausytis, bet po to paleido mano kuprine ir ranka, ir as atsitraukiau i kita puse, visa kruvina nosimi.

o toliau pabaiga kaip filme :) nemaciau ju, berods is leto ir nuejo atgal i savo gatve, o prie manes iskart priejo toks uzsienietis, sako, viskas gerai, tuoj cia bus policija, as tave nuvesiu i saugia vieta. o man toks keistas jausmas, dar is po shoko neatsitokejes, bet kartu ir euforijoj, kad pavyko issaugot juostele. ir uz kokiu 20 sekundziu atvaziavo policininkas su motociklu, mane tas vyras nuvede prie jo. dar norejau eit i kavine nusiplaut krauja, bet tas kavines darbuotojas, kur pries tai stume lauk, neileido i vidu. tada tas uzsienietis sako tam policininkui, kad turi nufilmaves kuris juodaodis man smoge. policininkas paklause, kurioj vietoj dariau ta fotke, per kuria viskas uzvire, pasakiau kad salia uz kampo, tai sako einam ten. mes is paskos su tuo uzsienieciu einam. klausiu to uzsieniecio turisto is kokios salies jis, sako - nevermind. paskui eidami issikalbejom, pasake kad dirba Interpole. pradzioj nepatikejau, bet pasirodo is tikro… Pamate jis ta konflikta, tiksliau pacia pabaiga, priejo arciau ir su skaitmeniniu fotiku pafilmavo gal vos 3-4 paskutines sekundes, kai as jau paejes i sali nuo tu juodziu, bet jie matosi puikiai, ir veidai, todel sako nebus sunku surast ta suteneri, kuris man trenke, del to reikia pareiskima rasyt. dar paskui policijoj kai kalbejom, pasake kad jis suomis, dirba Interpole Londone ir Amsterdame, vazineja tarp siu miestu.

o mes tada nuejom iki tos juodukes plastakes lango, ji isejo i lauka kai policininka pamate, pakalbejo su juo, ir visi keturi (as, suomis agentas, policininkas ir ta plastake, o to juodaodzio aisku jau nebebuvo niekur) ejom i policijos komisariata. tokia smagi kompanija :) dar pakeliui dvirati pasiemiau savo. komisariate dar paslapcia su mobiliu nufotkinau ta suomi (tebebuvo isijunges zurnalistinis instinktas:) is Interpolo (nes siaip jis net vardo nepanoro sakyt, tai fotkintis nebutu net sutikes), be to matosi ir tos plastakes galva:

ten prasidejo dokumentu pildymas, as daviau parodymus, tebeturiu olandiska ju kopija. kol pilde lapus kitas policininkas, kalbejau su tuo suomiu, paklausiau, ar gali but, kad tie juodukai bandytu mane susirast Amsterdame arba sekti. jo, sako, laisvai, bet sako viskas tvarkoj, tau bus paskirta apsauga, palydes i dviraciu nuomos punkta, tada i viesbuti, o tada i orouosta. be to sako tau gerai baigesi, nes galejo nusitempt kur nors i gatvele ir butu blogiau buve. bet jei apsauga paskirs tai, galvoju, tada viskas tvarkoj.

mano parodymu uzfiksavimas uztruko ilgai, daugiau nei valanda, bet galvoju jei mane lydes policininkai tai gal su masina nuves i orouosta. bet po to kai baigem, tas policininkas palinkejo man sekmes, sako kai kita karta darysi foto reportaza buk atsargesnis fotkindamas plastakes, nes siaip jos neleidzia, bet buna turistu kurie fotkina irgi. palinkejo sekmes ir sako gali eit. o koridoriuj to suomio nebebuvo, tai klausiu, kas mane palydes, sako niekas, viskas tvarkoj, gali eit. Sakau, kad tas suomis is interpolo sake, kad siek tiek nesaugu man dabar. o jam dzin, sako saugu, nieko neatsitiks, gali eit.

tai sedau ant dviracio, o reikejo vaziuot netoli tos konflikto vietos atgal i viesbuti, tai sukau aplinkui, ir pradzioj vis dairydamasis atgal, maza ka, koks juodaodis dar parleks su masina ar dviraciu. nes ten ikalciai garantuoti, policija nusikopijavo ta suomio trumpa filmuka, ten aiskiai matyti tas suteneris, tik nezinau jam kas bus, byla ar kokia bauda. tai as dviraciu parskuodziau i viesbuti, nes laiko mazai buvo iki skrydzio, o orouostas dar 20 km uz Amsterdamo. susimeciau daiktus, persirengiau del visa ko:) ir nuvaziavau i nuomos punkta, grazinau dvirati. tada i tramvaju, i stoti, traukiniu i orouosta, ir kaip tik spejau, nedaug laiko buvo like. ir grizau i Lietuva. o nosis visa laika kraujavo, tik lektuve sustojo. klibinau visaip, tikrinau ar nera luzusi, bet galbut nea, nors ir skauda kai lieti, bet tik apacioj, tai gal nuo smugio cia taip. siandien jau siek tiek normaliau, bet vistiek jauciasi, ir dar patinusi lupa tebera. ant kaklo pora raudonu randu, ant rankos biski nubrozdinta ir melyne kai ta plastake bande kasti. o siaip viskas tvarkoj:))) svarbiausia kad issaugojau juostele, galvojau, kad gali buti visos nuotraukos apsisvietusios, bet tik 4-5 paskutines, ir dar geriausiai kad ta nuotrauka, per kuria problemu turejau, tik dalinai apsisviete! ir kaip tik vieta gera yra, kur ta plastake stovi. va cia kaip tik medziaga reportazui, krauju uzdirbta, bet pats tas bus:) pasigrozekit nuotrauka, man beveik kainavusia nosi:

Va tokią, dabar prisimenant smagią "komandiruotę" turėjau prieš 7 metus Amsterdame - po to jame buvau dar berods porą kartų, bet tokių nesąmonių daryti į galvą nebešovė - vadinasi, pamoka išmokta, nerekomenduoju ir jums.

Tiesa, kai grįžęs viską perpasakojau M-1, jie pakraupo ir neleido jokių detalių apie tai pasakoti eteryje. Teko padaryti paprastą, gražų reportažą apie Amsterdamą, bet nepaisant to vėliau jis man padėjo laimėti "M-1 Eurovasaros" konkursą tarp 24 dalyvių (Balsas.lt archyvuose dar ir žinutė apie tai mėtosi) - laikiau taip kaip kompensacija mano nosiai :)

Vaikai, nedarykit taip, pikti dėdės atbukins jums nosis. Bet anūkams, tiesa, turėtumėt ką papasakoti.

> Kitos kelionės Europoje.

> Facebooke įrašus sekti galite čia.

Kaip buki Nigerijos sukčiai per 15 dienų tapo Lietuvos krepšinio rinktinės fanais

Čia bus ilgoka rašliava, bet jei turit laiko, paskaitykit - viena smagesnių man nutikusių istorijų šiemet. Suvalgė šiek tiek laiko, bet dėl rezultato - nuotraukų žemiau - vertėjo pažaisti. Ir net visai tinka šiam blogui, nes čia viskas apie keliones po užsienio šalis, plius nuotraukos iš jų - šioje istorijoje Nigerijos bus tikrai daug, o visas šitas reikalas užvirė tik dėl mūsų fotoaparato.

Priešistorė trumpai

Kai kurie gal pamenat mūsų istoriją prieš dvejus metus, kai keliaujant Pietryčių Azijoje jau pirmą savaitę Indonezijoje greičiausiai kažkokia induistė autobuse pavogė mano senąjį Pentaxą (čia visas nekrologas). Tada toje pačioje mūsų prakeiktoje Balio saloje nusipirkom Canoną, kuris kaip atsirado su tokiais nuotykiais, taip ir atsikratyti juo pavyko tik su dar smagesne pabaiga. Tai va, šiemet prieš Grenlandiją (aha, reikia dar ir iš jos foto+aprašymus čia įmesti) mes jį pakeitėm kitu, o senąjį Edita pardavinėjo internete, lietuviškuose skelbimuose. Va tada ir prasidėjo įdomūs dalykai. Rašau dienomis - bus aiškiau visa seka.

1 diena

(pradedant nuo liepos 27, bet čia ne esmė)

Edita gauna kreiva anglų kalba surašyta laišką dėl šio Canono pirkimo. Kaina tinka, siuntimas irgi, nieko neklausinėja ir duoda adresą - į Nigeriją. Neva kanadietė, vardu Dorra, savo sūnui, kuris studijuoja Nigerijoje, nori padaryti staigmeną gimtadienio proga - nupirkti Lietuvoje internetu fotoaparatą ir nusiųsti jam.

Sako, padarys apmokėjimą, ir iškart ragina - kai tik gausi jos banko patvirtinimą, bėk į paštą ir siųsk jai fotiką. Žodžiu, urgent urgent! :)

Kadangi anksčiau buvau skaitęs tokias sukčių gaudytojų svetaines kaip 419Eater, su Nigerija čia viskas buvo iškart aišku - šita šalis garsėja kaip interneto sukčių - scammer'ių - šiltnamis. Tik nustebau, kad jie jau net lietuviškuose skelbimuose neršia, matyt, su Google Translate susiranda. Į spamą laiškų su pasiūlymais pasiimti iš Nigerijos bankų milijonus dolerių įkrinta kasdien, o čia kažkas naujo - tai sugalvojau pažaisti ir pažiūrėti, kokio dydžio šitų sukčių bukumas, fantazija ir kantrybė. Užbėgant įvykiams už akių, atsakymas trumpai - neišpasakomai dideli visi trys dalykai.

3 diena

Edita porą dienų pasirašinėjo, gavo adresą, kur siųsti fotoaparatą, pamatė, kad sukčiai, ir numetė šitą reikalą. Tada perėmiau aš - parašiau jai (kanadietės Dorros vardu pasirašinėjančiam juodukui nigeriečiui), kad neva Editos PayPal accountas užlūžęs, todėl jie pinigus turi vesti per mano PayPal, ir aš išsiųsiu fotoaparatą. Nusiunčiu duomenis, tada paaiškėja, kad PayPal'as jiems nebetinka, perves pinigus man į sąskaitą per Dorros kanadietišką banką - OK, man tinka visos jų nesąmonės.

4 diena

Dorra paprašo (kadangi pats pripratau susirašinėti neva su kanadiete Dorra, čia taip ir vadinsiu tuos už jos vardo besislepiančius nigeriečius), kad atsiųsčiau fotoaparato nuotrauką - pagaliau, kai jau sutarėm dėl pirkimo, ji bent simboliškai pasidomi kate maiše.

5 diena

Nusiunčiu jai tikrą Canono nuotrauką, ji patvirtina, kad jau rytoj eis į banką daryti man pavedimo - berods 305 eurų. Dorra liepia laukti laiško iš banko - patvirtinimo, kad pinigai pervedami. Klusniai laukiu.

6 diena

Jokio laiško iš "banko" negaunu, tada parašo Dorra - taupumo dėlei aš čia visų jos laiškų nekopijuosiu, tik kai kurias dalis, bet šiaip susirašinėjimas vykdavo panašiai - aš jai po 2-3 trumpus sakinius, ji man 1 sakinio laišką, kuris užimdavo kokias 15-20 eilučių. Įspūdinga nigeriečių anglų kalba be jokių skyrybos ženklų, nuolat atmiežiama visokiais "God bless you" ir pan. :) Kuo toliau susirašinėjom, tuo labiau jie į užpakalį lindo, manydami, kad šitą naivuolį išskalbs visiškai, cha.

Galiausiai gaunu Dorros laišką, kur iš didžiosiomis raidėmis šviečiančios antraštės ir taip viskas aišku, cituoju: PAYMENT MADE GO AND MAKE THE SHIPMENT NOW. Ir dar pačiame laiške liepia būtinai pasitikrinti JUNK folderį - ten irgi gali būti įkritęs banko patvirtino laiškas. Taip ir yra, tarp spamo žinučių randu du "banko" laiškus - pasigerėkite nigeriečių sugebėjimais sumaketuoti įspūdingą banko (pavadinimą jie iš realaus banko pasiskolino) laiško dizainą, fragmentas čia:

Kanadietiško "banko" el.pašto adresas irgi daug pasakantis: scotia_online_transfer@consultant.com. Toks pat įtikinamas kaip ir swedbank_pinigai@one.lt.

O bet tačiau, kadangi aš tikiu Dorra, ji tiki manim - klusniai vykdau jos nurodymus atsakyti bankui ir pažadu, kad ryt nueisiu į paštą išsiųsti siuntinį su fotoaparatu į Nigeriją, Dorros sūnui (jo susigalvotas vardas, beje - Lekan Gibson).

7 diena

Ryte parašau Dorrai, kad neva buvau pašte, bet Nigerija yra įtraukta į rizikingų valstybių sąrašą, todėl siuntas į ją siunčia tik gavę siuntos gavėjo nuotrauką. Pasipiktinu Lietuvos paštu ir prašau Dorra suprasti, kad tokios taisyklės pas mus. Pasipiktina ir ji, pasiūlo surasti kokią kitą siuntų tarnybą, bet atrašau, kad Lietuvos paštas valdo, ir jokių kitų čia nėra. Dorra pažada, kad atsiųs nuotrauką po darbo (aišku nesvarbu, kad tuo metu Kanadoje turėtų būti naktis...). Ir ką - kaip žadėta, vakare gaunu dvi jos nuotraukas (taip, Lietuvos paštui reikėjo visų) ir vieną jos sūnaus. Susipažinkit - Dorra Kate:

Ir jos sūnus - Lekan Gibson:

Matytas bernas, taip? Cha, nigeriečiai net googlu tingi normaliai pasinaudoti, ima pirmas pasitaikiusias nuotraukas ir užsirauna ant... vieno iš pagrindinių "Spiderman" aktorių James Franco (pernai jis, beje, turėjo pagrindinį vaidmenį filme "127 valandos"). Kiek proto reikia turėti, kad paprašyti atsiųsti savo nuotrauką, jie atsiunčia foto iš vienos filmo scenos?:)

8 diena

Bet kadangi aš Dorra tikiu, į mažas smulkmenas dėmesio nekreipiu (bet dar grįšim prie "Spiderman'o" vėliau), rašau jai, kad einu į paštą. Kadangi nigeriečiai sau leidžia padirbinėti banko laiškus, aš sau leidau sukurti laisvos formos Lietuvos pašto patvirtinimą, kad siuntinys su Canon į Nigeriją išsiųstas (kai kuriuos tikrus duomenis užtušavau dabar):

Dar lyg tarp kitko paprašau Dorros (gal vardą kabutėse rašyti?) papasakoti daugiau apie save - anam laido gale sėdintis nigerietis prirašo man, kad Dorra yra našlė, viena augina sūnų, vos išleido jį į mokslus Nigerijoje (prisiminkit šitą, kai vėl grįšim prie "Spiderman'o").

Tą patį savo paties pasirašytą, ne į temą užantspauduotą ir nuskanuotą neva Lietuvos pašto patvirtinimą nusiunčiu "bankui" - raštas tiko ir Dorrai, ir bankui. Tiesa, "bankas" dar bandė prašyti tracking number, kad galėtų sekti, kaip "jų kliento" Canon'as keliauja į Nigeriją, bet pasakiau, kad Lietuvos paštas dar nėra toks pažengęs, jokių tracking number neduoda, tik pažadėjo, kad per 10 dienų siuntinys pasieks Nigeriją. Tiko.

Vadinasi, aš turiu 10 dienų, kol naivuoliai nigeriečiai supras, kad aš juos mulkinu, o ne jie mane. O jie tuo metu turėjo tik 4 dienas - nes per tiek dienų jų "bankas" neva turėjo man pervesti 320 eurų (sumą nuo 305 iki 320 eurų jie padidino patys - dosnūs žmonės, kai pinigai tik teoriniai). Teoriškai jie galėjo dingti jau tada, manydami, kad fotoaparatas nesustabdomai keliauja į Nigeriją, o jokių pinigų per jokius netikrus bankus jie nemokės. Bet tada jau man buvo kilęs azartas patikrinti jų naivumo ribas - nebenorėjau jų paleisti :)

Pradžiai užteko sakinio Dorrai apie tai, kad aš jos sūnui nusprendžiau padaryti siurprizą ir į siuntinį su fotoaparatu įdėjau 100 eurų - dovanėlė gimtadienio proga. Nigeriečiai užuodė ir nemetė susirašinėjimo su manim - reikėjo tik natūraliai pasisiūlyti jiems (Dorrai) paskirti didesnę pinigų sumą, dėl kurios jie padarytų daugiau.

Todėl kol dar vyko susirašinėjimas dėl pašto siuntos, pats pradėjau lenkti kalbą į tai, kaip neva sunku turėtų būti Dorrai išlaikyti vienai sūnų. Mano naujieji draugai iš Nigerijos iškart užkibo - jau po poros laiškų Dorra man dejavo, kad artimiausiu metu jai reikės sumokėti 3000 eurų (kuklumas Nigeriją puošia:D) už sūnaus studijas Nigerijoje, ir ji ims paskolą. Tuo pačiu, matydami mano susidomėjimą, nigeriečiai/Dorra pradėjo klausinėti apie mane - ką veiki gyvenime, kur dirbi, ar gali atsiųsti nuotrauką.

Atleisk, Liudai Mikalauskai iš visokių dainorėlių giesmininkų TV šou, nepamenu, ką ir kaip googlinau, bet tavo nuotrauka papuolė viena iš pirmųjų po ranka. Nusiunčiau dvi nuotraukas Dorrai - šūsnis komplimentų grįžo atgal (paguoda L.Mikalauskui - Nigerijoje tave vadina handsome ir your face looks really good, juk neblogai, a?). Dar priskiedžiau, kad vaidinu teatre - reikėjo gi kažką parašyti.

9 diena

Toliau viskas vyko labai natūraliai - aš džentelmeniškai (kaip "netikėta" Dorrai!) pasisiūliau padengti dalį Dorros sūnaus studijų išlaidų - sakau, už kelių dienų galiu pervesti 1000 eurų, bus geriau, nei Dorrai imti paskolą. Mano anonominiai draugai iš Afrikos, matyt, iš to pasitenkinimo, kad viskas taip gerai klostosi, sugebėjo vos viename laiške mandagiai išstenėti abejonę "O gal nereikia to 1000 eurų..?", bet kitam jau plojo katučių ir god_blessino naivųjį lietuvį. Žinodamas, kad nigeriečių fantazijos bankas man neva už 3 dienų turi pervesti 320 eurų, parašau jiems, kad 1000 eurų Dorros sūnui galėsiu pervesti už 6 dienų - kai teatras sumokės algą. Tegu galvoja proto bokštai, ką daryti - jei bankas man per 3 dienas neperves 320 eurų, jie neteks galimybės gauti viso 1000 eurų, nes afera kaip ir bus paaiškėjusi.

Nigerijos scammer'ių fantaziją tikrai verta pagirti - nepasimetė, ir jau tą pačią dieną "sumaketavo" man dar vieną laišką neva iš banko:

Informuoja, kad pinigų patvirtinimas prasidėjo, ir vėliausiai per 3 paras juos gausiu.

O fone su Dorra ir toliau tęsiam tą patį kvailą susirašinėjimą (aš jiems sakinį - jie man puslapį, šlovinantį mane ir mano dosnumą). Po to užsičiaupė jie kelioms dienoms - matyt, mąstė, ką daryti, kaip gauti tą 1000 eurų.

12 diena

Šitą dieną aš neva turėjau gauti pinigus iš "Kanados banko" - 320 eurų. Rašau Dorrai, kad bankas tyli, ji rašo, kad skambino į banką - pinigai tikrai tikrai bus ryt ryte.

13 diena

Ir kaip netikėta - likus vos dviems dienom iki mano pažadėto 1000 eurų pervedimo, kanadietiško logotipo ir nigerietiškos fantazijos bankas atsiunčia žinutę, vertą įkopijavimo čia:

******SORRY FOR THE INCONVENIENCE******

Dear Valued Customer Karolis Zukauskas, WE ARE HERE TO IMPLORE YOU THAT WE ARE VERY SORRY FOR THE INCONVENIENCE WE WANT YOU TO KNOW THAT YOUR MONEY WERE SUPPOSE TO BE TRANSFERRED TO YOUR ACCOUNT TODAY BUT WE WILL NOT BE ABLE TO DO SO DUE TO OUR NEW UPGRADING SYSTEM WE WANT YOU TO KNOW THAT WE ARE UPGRADING ALL OUR SYSTEM HERE INCLUDING THE TRANSFERRING MACHINE SO WE WANT TO IMPLORE TO BE PATIENT. WE WILL DO EVERY NECESSARY THING THIS WEEK WE WANT YOU TO KNOW THAT YOUR MONEY WILL BE TRANSFERRED TO ACCOUNT FIRST THING ON FRIDAY MORNING.....WE IMPLORE TO BE PATIENT WE WANT YOU TO KNOW THAT ALL THIS WE ARE TELLING YOU WE HAVE NOT TOLD YOUR CLIENT BECAUSE IF YOU DO SO SHE WILL BE VERY MAD AT US.WE WILL TELL HER AS SOON AS POSSIBLE.....

Na va, proto bokštai iš Nigerijos daug nesismulkindami rado būdą, kaip pasiimti viską šioje situacijoje - nukėlė banko pavedimą viena diena vėliau negu turėtų įvykti mano žadėtas 1000 eurų pervedimas (pasiūlymas, sudengti sumas ir iš mano pusės padaryti 680 eurų pavedimą jiems šitiems genijams iki galvos nepriėjo).

Aš Dorrai pareiškiu pasipiktinimą tokiu blogu jos banko darbu, ir numetu užuominą, kad man gali būti sudėtinga atsiųsti 1000 eurų laiku, jei iki tol negausiu 320 eurų (logika? kam ta logika jiems..). Nigeriečiai matyt šiek tiek išsigando, kad dar kartą maketas su banko laišku gali ir nebeišdegti, todėl ant stalo metė kitą kozirį... Dorros sūnų!

Gaunu aš dabar pirmą kartą laišką tiesiai iš Dorros sūnaus Lekan Gibson. Kurio sakinių ilgis ir anglų kalba labai jau panaši į jo mamos :)) Gibsonas šimtą kartų padėkoja dosniajam dėdei iš Lietuvos, dar kelis kartu suteikia Viešpaties palaiminą, ir po to iškart prie reikalo - pasirodo, jis jau savaitę kaip negali lankyti paskaitų, ir vėliausiai turi sumokėti 1000 eurų kaip tik tą ketvirtadienį, kada aš buvau pažadėjęs jiems pervesti irgi 1000 eurų.

14 diena

Dabar jie jau dviese mane spaudžia - ryt reikia pervesti 1000 eurų. Užteks vieno pavyzdžio - sūnaus Gibsono laiškas:

Kadangi jie savo kozirius jau išnaudojo, pats laikas man buvo susigalvoti savo kozirių. Ir taip netrukus tą pačią dieną į Dorrą ir Gibsoną įsikūniję nigeriečiai sužino dvi naujienas, vieną blogą, kitą gerą.

Blogoji - naivuoliui iš Lietuvos teatras vėluos sumokėti algą, todėl geriausiu atveju tą 1000 eurų jis galės pervesti tik kitą savaitę (o buvo trečiadienis).

Užtat geroji naujiena Nigeriją sudrebino iš pamatų - Lietuvoje netrukus vyks Europos krepšinio čempionatas, visi dabar pamišę dėl jo, ir nesvietiškas sutapimas - kaip tik rytoj baigiasi geriausių fanų nuotraukų konkursas, kur galima laimėti 3 prizus nuo 1100 iki 1700 eurų!!! Žiauriai gera naujiena, ane? Pridėjau keletą tikrų nuorodų į Eurobasketą, bet kadangi laikas spaudė nigeriečius, turbūt jie net neatsidarė jų. Mano pasiūlymas jiems buvo paprastas - padarome 3 nuotraukas su Gibsono draugais juodaodžiais (negi prašysi su baltaodžiu neegzistuojančiu Gibsonu), kurie palaikytų Lietuvos krepšinio rinktinę, ir guldžiau galvą laiške, kad su tokia egzotika mes tikrai nunešim vieną iš prizų.

Didelio entuziazmo iš jų pusės nesulaukiau, matyt, nesijaučia žmonės itin fotogeniškais. Bet dar po poros laiškų ir daug šauktukų, kad laikas senka, kad čia yra pati geriausia proga pasiimti lengvus pinigus, ir kad žinodamas apie būsimą laimėjimą, aš jau ryt galėsiu sukrapštyti 1000 eurų ir pervesti juos Gibsonui. Tiesa, krepšinio fanų nuotraukų konkursas turėjo baigtis ryte 10 val., iškart po to pažadėjau bėgti į Western Union (čia jų sąlyga, aišku) ir pervesti pinigus. Visą vakara jie laužėsi, visaip bandė išsisukti nuo įspūdingųjų kadrų (paprašiau vos 3 nuotraukų, nusiunčiau aprašymus), mykė ir galiausiai suskaičiavo, kad jiems kainuos nusipirkti visokius popierius. Pažadėjau pridėti 50 eurų prie to 1000, kad tik fotografuotųsi - ryt ryte jau reikia turėti nuotraukas!

Sutiko, nes jau matyt sapnavo tą 1000 eurų.

15 diena

Ryte tyluma, nuotraukų nėra. Likus 20 minučių iki mano susigalvoto deadlaino jau pradėjau jiems varyti laiškus su šauktukais - 20 minučių liko, greičiau!!! Jie dar bandė siūlyti man pirma nubėgti į Western Union, bet pasakiau, kad nebėra laiko, reikia greit siųsti nuotraukas, kitaip nuplauks prizas - eurai eurai eurai. O po to pažadėjau nueiti į Western Union.

Dar po pusvalandžio spardymosi Dorros sūnus sutiko - atsiųs nuotraukas, matyt, tik tuo metu išėjo į kiemą jų daryti. Nesvarbu, kad sugalvoto konkurso sugalvoti deadlainai jau pasibaigę..:))

Ir galiausiai gaunu - pradžioj labai sumažintas, dar po kokios valandos išsireikalavau ir didesnių šedevrų. Susipažinkite - tikrieji ir vieninteliai Lietuvos krepšinio rinktinės sirgaliai Afrikos žemyne:

Čia duoklė neseniai užgimusiam varškės judėjimui, ir kartu ketureilis, kurį jie išskaidė per du plakatus:

Kuris iš jų kanadietė Dorra, ir kuris jos sūnus Gibsonas?

Čia jau galėjau aš ir baigti, nuotraukas gavau (tiesa, vienos prašytos su Trispalvės spalvomis išdažytais veidais jie taip ir nepadarė, neva dažų negavo), bet knietėjo pažiūrėti, kada jie supras, jog yra mulkinami.

Iškart po nuotraukų parašau abiems - einu į Western Union, susilaukiu dar poros god_blessinimų. Dar po valandos parašau - buvau Western Union, ruošiausi pervesti 1000 eurų, ištraukiau parodyti gavėjo nuotraukas ir vėl koks sutapimas - Western Union darbuotoja pažino "Spiderman" aktorių James Franco! Ir įtarusi, kad jis negali būti Nigerijoje, ir dar be pinigų, neleido pervesti pinigų. Su krūva klaustukų surašau šitą nesąmonę Dorrai - kaip čia gali būti, bet nepuolu kaltinti, kad čia jų apgavystė.

Nigeriečių, jau užuodžiančių krūvą pinigų ir dėl to pakilusių mažiausiai metrą į utopinę realybę, atsakymas užmušė:

Va čia tai fantazija! Milijonieriui aktoriui nusibodo šlovė, jis nebegalėjo susikaupti mokslams, ir mama jį išsiuntė į Afriką, prieš tai dar pakeitusi vardą į kitą (cancel'ino vardą, kaip ji rašo). Ir kaip tyčia man papuolė garbė finansuoti jo studijas!

Bandau toliau ieškoti nigeriečių fantazijos dugno - paklausiu, o kaip su dviem filmais, kurie, kaip nurodo IMDB, šiemet filmuojami kartu su jos sūnumi Lekan Gibson-James Franco? Grįžta rišlumu nepasižymintis rašinėlis apie tai, kad Gibsono mama nebenori, kad jis filmuotųsi, ir viskas čia yra paslaptis, ir aš viską turiu slėpti, ir dar kažkoks kliedesys.

Apsimetu, kad supratau viską, bet deja Western Union šįvakar užsidarė - ryt nueisiu pervesti pinigus. Ryt, beje, neva pagaliau turėčiau gauti tuos 320 eurų už Canoną, kuris jau po kelių dienų turėtų pasiekti Nigeriją. Už pinigus, kuriuos aš turėčiau gauti. Turėtų, turėčiau - komedija, paremta tariamuoju laiku :)

Vakare sumąstau dar vieną kozirį, kuris turėtų pagaliau pramušti nigeriečių fantazijos ribas - parašau Dorrai džiaugsmo kupiną laišką, kad (ir vėl koks sutapimas!) aš kaip tik turiu dvi savaites atostogų, todėl po 3 dienų galiu pats atskristi į Nigeriją, padaryti Gibsonui staigmeną ir atiduoti jam pinigus į rankas! Juk mes abu aktoriai, tiek bendrų temų turėtume, jis apie kiną, aš apie teatrą...

Nors ir kaip neįtikėtinai skambėtų, nigeriečiai net po šitos nesąmonės nesuprato, kad yra kvailinami, ir abu puolė rašyti laiškų - pinigų reikia ryt iki vidurdienio, kitaip bus per vėlu, išmes Gibsoną iš universiteto, žodžiu, aktoriaus milijonieriaus gyvenimas sužlugs.

Ir kai jau visai nusibodo šitam absurdo kare šaudyti iš tuščių šovinių, atsivariau patranką: Mieloji Dorra, nepatikėsi, bet lėktuvo bilietai buvo tokie nebrangūs, kad aš jau šįvakar nusipirkau ir ryt ryte 5:10 išskrendu iš Vilniaus, per Londoną atskrendu į Nigerijos sostinę Abują, ir iki vidurdienio atsirasiu į 300 tūkst. gyventojų turintį Akure miestą, kuriame gyvena Gibsonas. 1000 eurų vežuosi su savimi. Jo adresą turiu, nes siunčiau siuntinį, padarysiu didžiulę malonią staigmeną Gibsonui.

Po šito laiško nigeriečiai dingo. Bet, kaip paaiškėjo vėliau, tik pusdieniui.

Beje, tik šįryt supratau, kad šiandien yra kaip tik Dorros sugalvota Gibsono gimtadienio diena - rugpjūčio 12. Tinkama data visos šitos nesąmonės pabaigai, nebent jie dar atsilieps, kai negaus ilgai laukto fotoaparato. 1000 eurų vakar tikriausiai palaidojo.

16 diena

Gibsonas parašė! Apsimetęs, kad mamos emailas užlūžo, toliau prašo eiti į Western Union, ir neva nieko nežino apie mano siurprizą jam gimtadienio proga. Kadangi šiuo metu skrendu į Nigeriją, atsakyti jam negaliu - po geros valandos jis gaus mano laišką jau iš Nigerijos oro uosto :)

Naujausiais duomenimis, aš jau nusileidau Nigerijos sostinės oro uoste, ir kas žiauriausia - jie vis dar tiki manimi, iš paskutiniųjų bando priversti nueiti į Western Union prieš įsėdant į autobusą iš Nigerijos sostinės į Akure miestą. Keli Gibsono laiškai, patys kalbantys už save:

Paskutinis desperatiškas bandymas išgąsdinti ilga 8 valandų kelione autobusu - gal persigalvosiu ir nueisiu į Western Union pervesti pinigus iš vieno Nigerijos miesto į kitą:


Po to paprašiau jo telefono, jis davė, dejuodamas, kad nespėja sumokėti už mokslus ir tai jį liūdina. Gibsonas dar kartą bandė mane ištempti iš autobuso į banką, tęsdamas savo fantazijas apie tai, kad jį išmes iš mokslų:

Parašiau, kad sėdžiu autobuse, už 4 valandų būsiu pas jį, tegu laukia. Ir po to paskambinau! Praktiškai nieko nėjo suprasti, tikro "kanadiečio" laužyta anglų kalba - pašnekėjom kelias minutes, ką supratau iš jo frazių: "Ar tikrai atvažiuoji??", "Už 4 valandų būsi Akure??", dar paklausė, kiek ten mūsų yra (nesupratau, lietuvių ar apskritai žmonių autobuse), pasakiau, kad atvažiuoju vienas, tada paprašė perduoti ragelį vairuotojui - sakau, nieko nesuprantu, rašyk emailą, ir baigiau pokalbį.

Kol kas kalbėjom, fone girdėjosi kažkokie šūviai, arba labai panašu į tai, po to garsi muzika - romantiška aplinka manęs laukia jų mieste..:)) Ilgokai viskas užsitęsė, savaitgalio tam neaukosiu, matyt teks būti pagrobtam Nigerijoje ir dingti 3 dienoms iš Dorros ir Gibsono eterio.

PASKUTINIS ATNAUJINIMAS - ISTORIJOS PABAIGA:

Taip ir padariau - absurdiškai istorijai bet kokie absurdiški tęsiniai tinka. Neva iš autobuso, judančio link Gibsono miesto Akure, parašau jam, kad du ginkluoti vyrai užgrobė autobusą ir veža kažkur. Ir kas blogiausia - jie vis dar tikėjo, pradėjo aiškinti, kad "should have told me before you came Africa Guys are very dangerous what have they done to you?", vėliau jau Dorra rašė, kad svarbiausia saugok tai, ką turi su savim - juk vežiau jiems 1000 eurų!

Kai šitas susirašinėjimas jau pabodo, pagreitinau viską - parašiau, kad iš manęs pagrobė 1000 eurų, ir nebeturiu pinigų. Aišku, neapsidžiaugė jie tokiu mano "neatsargumu", bet pažadėjo iškviesti policiją, jei sužinosiu, kurioje vietoje yra autobusas. Nežinau, rimtai jie čia ar ne, bet po to parašė, kad skambino į oro uostą, ir ten tarp šiandienos keleivių nebuvo mano pavardės. Cha, pagaliau pasitikėjimas manimi dingo!

Dar po poros valandų pasakiau, kad esu saugus (neegzistuojančioje) Lietuvos ambasadoje Nigerijoje. Prie viso to dar paprašiau jų paskolinti man 250 eurų grįžimui į Lietuvą - iš Dorros atėjo piktas atsakymas apie mano nesupratingumą, kad visus pinigus Gibsonas išleido studijų įmokai (pardavė laptoptą ir kitus daiktus).

Dar po valandos papildomai pridėjau gerą žinią - nusiunčiau nuorodą į lrytas.lt straipsnį apie šią istoriją ir džiaugsmingai pranešiau - mes laimėjome nuotraukų konkursą ir 1700 eurų!

Tada ir gavau paskutinus du mano naujųjų draugų iš Nigerijos laiškus - matyt, patys pasimetę tarp vis dar egzistuojančios mažos vilties gauti 1000 ar net daugiau eurų ir tarp didėjančių abejonių - ar aš tikrai atvykau pas juos į Nigeriją, jie lakoniškai brūkštelėjo:

Atsakau Gibsonui, kad ryt iš Nigerijos grįžtu į Lietuva ir jam galėsiu pervesti 500 eurų. Neva daugiau negaliu skirti iš prizo, nes buvau apiplėštas Nigerijoje. Paskutinis nigeriečių laiškas:

Greičiausiai jie tiesiog išsivertė lrytas.lt straipsnį su Google Translate ir suprato, kad nebus nei fotoaparato, nei 1000 eurų. Į kitus porą mano laiškų atsakymo negavau - tuomet perdaviau jiems linkėjimus nuo lietuvių tautos, ir pasakiau, kad nigeriečiai čia jau tapo žvaigždėmis, ir kad ateityje Lietuvoje surasti durnelių jiems turėtų būti ganėtinai sunku.

O kad jie ieškos, neabejoju - pagooglinus Lekan Gibson duotą adresą, radau žinučių vengrų, čekų ir rusų forumuose. Visur buvo įdėtas panašus laiškas, kaip ir mes gavome, ir klausimas, ar čia gali būti realus pirkėjas. Tik vietoj Dorros buvo jau kiti personažai, bet istorija ta pati. O Lekan Gibson vardas kartojasi - vadinasi, šitas asmuo tikras, kas būsit Nigerijos Akure mieste - aplankykit jį ir perduokit linkėjimus :)

Finito.

Beje, kadangi jau gavau kelis laiškus su klausimais, ar tikėti panašiais pasiūlymais iš panašių šalių (Nigerija, Senegalas, Gana ir tt.), galiu tik visiems pasiūlyti niekada nieko neparduoti Afrikos valstybėms, nes 99,99 proc. tai turėtų būti scammerių bandymai.

Ir dar, specialus disclaimeris tiems keliems zyzliams, kuria čia komentaruose arba kitur (FB, Delfi, Lryte) jau spėjo įžvelgti rasizmą, rasinės neapykantos kurstymą ar per žiaurų pasityčiojimą: nustokit kišti savo politkorektiškumą, kur jam visai ne vieta, švelniausiai, kaip galėjau plakate išvadinti šituos sukčius (!), yra žodis "lochučiai", jei kažkam nepatinka - gausit susitaikyti su tuo. Nes Lietuvoje ir taip jau kartais per daug politkorektiškumo - Austrija mums tėškė per kairį žandą, atsirado balsų, siūlančių atsukti dešinįjį, ir jokiu būdu nedaryti jokių garsių pareiškimų. Ispanų futbolininkai mus beveik pingvinais išvadino, tai kilo visuotinė isterija, nukreipta į mus pačius, net nebandant pamąstyti, ar tai normalu, ir visi puolė bučiuoti ispanams kojas. Nes jie juk ISPANAI, nes austrai juk pažengusi ES valstybė, nes nigeriečiai juk vargšai, ir dėl to reikia gražiai toleruoti jų kriminalinę veiklą. Jūs kaip norit, aš turiu savo poziciją šito nepagrįsto, perdėto ir bailaus politkorektiškumo atžvilgiu. O tie, kas čia rasizmą įžvelgia man tokie pat juokingi, kaip ir Dorra su Gibsonu :) Jei kam čia atrodo pasityčiojimas - pažiūrėkit nuotraukas, kur tikrai pasityčiota, o ne pajuokauta.

Ir apskritai - humoro jausmas dar niekam nepakenkė, bet jo trūkumas - galėjo.

PS: šitokios teigiamos psichozės dėl šitos istorijos nesitikėjau - wow :)

Apie šitą istoriją parašė: Delfi čia ir lrytas čia. Ir daug kitų, visų čia nesudėsiu.

PPS: ir dar vienas įdomus sutapimas - Canoną pardavinėjom 3 savaites, o nupirko jį Lietuvoje tą pačią dieną, kai gavau nuotraukas iš nigeriečių :)

-----

Iš panašių įrašų ta pačia tema:

• Kaip telefoninis sukčius iš Lukiškių už 3000 Lt gelbėjo mano neegzistuojančią dukrą
• Kaip mus Vietname prie sienos bandė išdurti persekiojantis autobusas
• Kaip ispanai bandė išdurti Lietuvos pingvinus
• Kaip marokietė užbūrė, ir anot Editos, išdūrė mane, bet iš tikro čia buvo socialinis eksperimentas
• Atnaujinimų sekimui: 100dienu.lt Facebooke

Ir dar palyginimui su nigerijos sukčiais:

• Kaip į lietuvius žiūri gruzinų taksistai
• Kaip į mus žiūri Kambodžos moksleiviai

Eurovizijos politika: kodėl mus myli gruzinai, kodėl estai nesėkmingai bėga pas skandinavus, ir kaip atsidėkosime lenkams

Vakar bežiūrint Eurovizijos balsavimą, kilo noras parašinėt.

Jeigu vėl kaip prieš 5 metus turėčiau rašyti politikos mokslų bakalaurinį, šį kartą tikrai rinkčiausi kitą temą – apie Euroviziją, šalių draugystę ir geopolitiką. Muzikinė dalis ten niekada nebūna tokia įdomi kaip balsavimo rezultatai. Žiniasklaida Lietuvoje kol kas kalba tik apie muzikinę dalį, bet ten ir taip jau viskas aišku, todėl sumetu savo pastebėjimus apie man įdomesnę geopolitinę Eurovizijos pusę. Pernai būnant Baku (ech, prasilenkėm porą metų, reikėjo kitais metais vykti) ir iš ten stebint Eurovizija teko labiau įsigilinti į eurovizinius azerų ir armėnų santykius, tai šiemet platesnis pratęsimas.

(neblogas paveiksliukas į temą - spauskit ir pasididinkit, pamatysit tokias bendruomenes, kaip pvz. "Baltic Circle Jerk". Radau čia)

Baltijos šalių vienybė

Baltijos kelio, praktiškai, nebeliko – liko tik kaimyninių valstybių draugystė, lietuvių palaikoma, estų griaunama. Latviai taškais apdalino savo kaimynus lietuvius (7 taškai) ir estus (4 tšk. finale ir 8 tšk. pusfinalyje). Lietuviai latviams negalėjo paskirti taškų, nes jų nebuvo finale, bet estams paskyrė 7 taškus. Tuo tarpu estai Lietuvai davė apvalų nulį – nes nebenori būti Baltijos valstybė, nori būti skandinavais.

Estai ir šiaurė, arba vienpusė meilė

Kad žiūri nebe į pietinius Baltijos kaimynus, bet į šiaurę ir į Skandinavijos vakarus, įrodo jų balsavimas finale – 12 taškų švedams, 10 danams, 7 suomiams. Tiesa, pusfinalyje jie dar paskyrė Latvijai 8 balus. O bet tačiau – švedai į estų bandymą prisišlieti ir tapti skandinavais žiūri gan skeptiškai (tik 6 balai pusfinalyje ir nulis balų finale estams nuo jų naujųjų draugų švedų). Norvegai davė 2 taškus, bet matyt tai daugiau emigracijos, nei skandinaviškos meilės rezultatas (Lietuva iš norvegų gavo daugiau – 3 taškus). O suomiai, kaip estų kaimynai ir tos pačios tautinės kilmės atstovai, žinoma, nepagailėjo daugiau – 7 taškų finale.

Susumavus – estai skandinavų valstybėms finale davė 29 balus, iš jų gavo – 11 balų. Nuo Baltijos šalių bėga, bet skandinavai dar nepriima?

Niekas nebemyli Rusijos?

Atmetus tai, kad šiemet ir pati Rusijos daina, matyt, daug kam nepatiko, bet vis vien - iš jos vakarinių buvusių sovietinių kaimynių balų ji gavo mažai. Lietuva davė tik 6 balus – „tik“ sakau atsižvelgdamas į tai, kad Vilniuje populiariausias radijas yra „Russkoe Radijo“, o „Pervyj Baltyskij Kanal“ Lietuvoje jau patenka į žiūrimiausių kanalų ketvertuką. Dar keisčiau su Latvija – buvau tikras, kad 40 proc. Latvijos gyventojų lems bent kokius 10 balų Rusijai, bet nepaskyrė nė taško! Netikrinau, bet gal čia vienintelis kartas Eurovizijos istorijoje, kai latviai neduoda rusams nė taško? Net ir tie patys estai, kur rusų jau „tik“ ketvirtadalis tėra, Rusijai paskyrė 5 balus. Panašiai nustebino Baltarusija – savo partneriui, dujų maitintojui, atominių elektrinių statytojui ir šiaip mylimam kaimynui paskyrusi tik 5 balus. Ir maža to, 12 davė Rusijos nedraugei Gruzijai.

Baltarusiai Lietuvą mato taip, kaip Batka nurodo

Bent jau taško iš Baltarusijos tikėjausi – kad ir 20 metų laike nutolęs, bet vis tiek kaimynas. Pasirodo ne – matyt, propaganda veikia per daug gerai, ir mus ten žmonės vertina taip, kaip jiems į galvą kalama ištisus metus. Nepadėjo net draugiški LR Prezidentės viražai Minske.

Tolimiausia ir turbūt karščiausia meilė Europoje

Kas man, kaip Gruzijos fanui, tikrai patiko šiame geopolitiniame šou – tai, kad Lietuva su Gruzija finale apsikeitė aukščiausiais įvertinimais. Abiejų šalių dainos nebuvo stebuklingos, vadinasi, balsuota ne dėl muzikos, o dėl santykių. Kai Turkija su Azerbaidžanu nuolat apsimaino 12 balų – įprasta, kai tą patį daro Graikija su Kipru, panašiai elgiasi ir daugelis kitų porų, tik ne visada meilė abipusė (Portugalija su Ispanija, Islandija su Danija, Malta su Italija, Makedonija su Bosnija ir Hercegovina, Belgija su Prancūzija ir t.t.). Bet jie visi yra kaimynai. Yra dar kita grupė, kur balsavimo rezultatus ir „meilę“ lemia emigrantai (12 balų nuo Austrijos bosniams, arba 12 Italijos balų, nukeliavusių į Rumuniją). Bet – arba neradau, arba tikrai Europoje nėra kitos tokios šalių poros, kuri viena nuo kitos būtų nutolusi bent 2000 km, kurios nesietų jokios tautinės sąsajos, kurios neturėtų emigracijos ryšio ir vis tiek beveik kasmet Eurovizijoje keistųsi aukštais arba aukščiausiais balais. Vienintelė tokia – Lietuva ir Gruzija, šiemet finale paskyrusi po 12 balų viena kitai.

Kažkas unikalaus, taip? Kodėl ir kaip mus myli gruzinai, lengva įsitikinti Tbilisyje pabendravus su pora pirmų sutiktų taksistų, bet kodėl lietuviai atsako tuo pačiu – bent jau man šiek tiek neaišku, juk Gruzijoje buvę tikrai ne tiek ir daug lietuvių. Atsiranda pakaitalas „braliukams“?

Skirtumas, kai kariauja tautos, ir kai kariauja tik jų vadai

Įdomios dvi poros, kurios tarpusavyje gyvena beveik karo stovyje, bet jų balsavimo rezultatai skirtingi. Azerbaidžanas ir Armėnija, nors ir yra kaimynai, bet nuoširdžiai nekenčiantys vienas kito, todėl vienas iš kito negavo nė taško – jau įprasta tarp šių valstybių (apie vienas kito erzinimus ir balsuojančių iškvietimus į apklausas jau rašiau pernai čia). Tuo tarpu prieš 3 metus pakariavusios ir vis dar nedraugaujančios valstybės – Gruzija ir Rusija – pusfinalyje viena kitai paskyrė po 5 balus (finale – gruzinai davė 4, rusai 6). Čia prisiminiau gruzinų taksistus, kurie kartoja, jog rusai – geri žmonės, tik jų dabartinė valdžia buka, dėl to ir kyla karai. Apie Sakašvilį, beje, jie kalbėjo panašiai.

Pavardžių rašyba lotyniškomis raidėmis

Jei koks nors „The Economist“ ar panašaus leidinio žurnalistas (pavyzdžiui kaip čia) vėl bandys analizuoti Lietuvos ir Lenkijos konfliktą, pažvelgęs į Eurovizijos rezultatus ir nežinodamas E.Saszenko kilmės galės manyti, kad iš lenkų pusės ketinimai visai geri – jie juk Lietuvai davė net 12 balų (ir pusfinalyje, ir finale). Lietuviai tuo tarpu – blogiečiai, atsilygino vos 2 balais.

Kaip atsidėkojimą lenkams pagaliau galėsime leisti rašyti pavardes lotyniškai rašmenimis.

Lietuviški emigrantai

Čia kaip ir nieko naujo – pagal Lietuvai skirtus balus galime braižyti lietuviškos emigracijos žemėlapį, kuris ir taip visiems aiškus: D.Britanija, Airija, Norvegija, Ispanija. Kitais metais, tikriausiai, prie šių valstybių jau gali prisijungti ir Vokietija. Bet įdomiausias dalykas – dabar tapo aišku, kur dingo tas pusė milijono lietuvių, pasigestų per surašymą – pažiūrėkite į pusfinalio balsavimą: 83 mln. gyventojų turinti D.Britanija Lietuvai paskyrė 12 balų. Dainai, kuri finale liko beveik pačiame gale. (pataisymas - buvau sumaišęs su Vokietija, Britanijoje gyventojų mažiau, 62 mln. Bet esmė nesikeičia).

Neutralitetas vs. Eurovizija

Būti neutraliems gerai per pasaulinius karus, bet per Euroviziją naudos tas neduoda – pažiūrėkite į Šveicariją. Šveicarų kaimynai prancūzai, vokiečiai, italai ir austrai, matyt, neutraliteto karuose dėka pamiršo, kad turi tokią kaimynę – per paskutinius 11 metų Eurovizijoje Šveicarija paskutinę vietą užėmė net 4 kartus. Šiemet irgi (finale). Galėtų konkuruoti su lietuviais?

Žiūrint į Eurovizijos rezultatų lenteles, būtų galima ir daugiau įdomių dalykų atrasti, bet užteks. Ir nesakykit, kad Eurovizijos konkursas neįdomus – bent jau ne muzikine prasme, tai tikrai.

Kiti įrašai šiame bloge "ne į temą":

• Laiškas ispanų futbolininkams (ir kartu lietuviams).
• Apie vulkano krizę danguje ir tragediją ant žemės.
• Apie Čipoliną, Kedį ir Freudą.
• Apie špygą žiemai, arba naują Lietuvos prekės ženklą