Kopinėjimai norvegiškuose kalnuose

Pratęsiant nuotraukas iš Norvegijos - čia vieno kopinėjimo po kalnus vaizdai. Išėjom pasivaikščiot ir pasiekti gretimų kalnų viršūnes netoliese Nordfiordo, šalia Haugeno miestelio. Nors kalnai ir ne patys didžiausi, bet užtrukom keletą valandų, kol įkopėm iki viršūnės.

Kalnų šlaituose pilna raudonų medinių namukų su žole užželdintu stogu - tipiški norvegiški poilsio nameliai kalnuose - hytos. Pusė iš visų 4 milijonų norvegų turi galimybę ilsėtis tokiuose nameliuose be jokių komunikacijų (kai kurie turi saulės bateriją, tai kuriam laikui elektros užtenka). Kitaip tariant, pas juos hytos tokios populiarios, kaip pas mus kažkada kolektyviniai sodai :))) Skirtumas tik tas, kad per langą matai ne kaimyno 3 lysves, 5 vaismedžius ir sodo namelį, bet kalnų vaizdus :) Hytos kilo iš kitų panašių namukų - sietrų (norvegiškai seter), kurios būdavo skirtos piemenims arba kalnuose ožkas melžiančioms moterims pernakvoti.

Pietų pertraukėlė su mūsų gide - norvege Anne, su kuria susipažinom ryte, o dieną jau kopėm į kalnus, kuriuos ji labai gerai pažįsta - šalia augo, tai išvaikščiojusi yra visus takus juose.

Šalti kalnų ežeriukai kelių šimtų metrų aukštyje kalnuose:

Paskutinės kliūtys iki viršūnės:

Kalnų viršuje vanduo toks švarus, kad galima gerti:

Šokinėjimai kalnuose:

Norėjau kitą dieną grįžti prie šių kalnų ežeriukų su meškere - bet pasirinkau žvejybą fiorde.

Beveik kvadratinis ežeriukas:

Ieškom pačios aukščiausios kalno vietos - žinom, kad ji turi būti pažymėta akmenų piramide.

Radom - beveik kilometro aukščio Storegga kalno viršūnė (968 m.), kaip ir priklauso Norvegijoje - su akmenų piramide ir knygele, kurioje įsirašo visi, užkopę iki viršūnės.

Pasižymim ir mes - šalia reikia įrašyti ir kelintą kartą įkopėme į šią viršūnę. Kai kurie norvegai buvo įkopę ir po keliasdešimt kartų - net vyresnio amžiaus žmonės ten įpratę dažnai išeiti pasivaikčioti į kalnus, įkopti į gretimas viršūnes.

Apačioje matosi Espe ir Haugen miesteliai, dar toliau - šeštas pagal ilgį fiordas Norvegijoje - Nordfiordas, už jo baltuoja gerokai aukštesni kalnai su snieguotomis viršūnėmis:

Nusileisti žemyn dar sudėtingiau, nei kopti į viršų. Pasirinkom grįžimą tiesiu atstumu, kur žiemą būną įrengta slidinėjimo trąsa - ne pats geriausias sprendimas buvo :)

Draugiškos kalnų avys:

Ir čia dar ne pabaiga iš Norvegijos, bus dar šiek tiek civilizacijos, nors ten ne dėl jos važiuoti verta. Bandau prisiminti, kuri valstybė Europoje galėtų konkuruoti gamtos grožiu su Norvegija - bent jau iš aplankytų nerandu nė vienos kitos tokios :) Vienintelis minusas - brangi valstybė, ech :)

> Kitos kelionės Europoje.

> Facebooke įrašus sekti galite čia.