Gruzija nuo A iki Z – su Borjomi sukūrėm aplikaciją, kurios dėka viens, du, trys ir jūs Gruzijoje

Visiems nuolat kartoju, kad Gruzija – turbūt geriausia valstybė Europoje. Keliaukit lankyti jos, kol dar per daug nepasikeitė. Nes keičiasi labai sparčiai, modernėja, gražėja, ir kartu mažiau autentikos lieka (miestuose, kaip Tbilisis ar Batumis). O ir gruzinų meilė lietuviams gali būti ne amžina – vyresni gruzinai ją grindžia dar tarybiniais laikais, kai tarnaujant Lietuvoje lietuviai juos priimdavo gerokai šilčiau nei rusus ar kitas tautybes, jaunesni prisimena Adamkų, stovintį Tbilisyje Pietų Osetijos karo metu.

Ilgą laiką į Gruziją skraidyti reikėjo per Rygą ar Kijevą, o dabar nuo kovo pabaigos atsiranda pigus tiesioginis skrydis su Wizzair – tarp Vilniaus ir antro pagal dydį Gruzijos miesto Kutaisio. Kainos – gerai paieškojus, galima rasti nuo 250-350 Lt žmogui į abi puses (vienu tokiu skrydžiu susigundėm, ir balandį vėl vykstam į Gruziją – man bus berods penktas kartas, ir vis tiek dar daug kas liks ten nematyta, ypač kalnuotuose regionuose), bet kartais būna ir tokių stebuklų, kaip 150 Lt už bilietą pirmyn-atgal su Wizzair Discount Club kortele. Kelionės planavimui naudodavau „Lonely planet‘ą“, o lietuviškos medžiagos apie Gruziją iki šiol būdavo mažai – leidinių apskritai nėra, galima tik internete rasti padriką informaciją.

Todėl čia buvo proga suderinti darbą su hobiu – gruziniškas mineralinis vanduo „Borjomi“ savo Facebook puslapyje „Borjomi Lietuva“ sukūrė aplikaciją „Kelionė į Gruziją –pasidaryk pats!”, skirtą suplanuoti kelionę į šią šalį nuo A iki Z, o prie jos turinio ir nuotraukų man teko ženkliai prisidėti. Išbandykit - aplikacijąrasite čia (arba trumpesniu tiesioginiu adresu: www.borjomilietuva.lt).

Naudotis ja paprasta – aplikacija suskirstyta į tris dalis.

Pirmoje „Sužinok“ dalyje – visa informacija apie Gruziją:

• Bendra info apie šalį;
• Kur ir kaip ieškoti bilietų į Gruziją, kaip keliauti šalies viduje, kur ieškoti nakvynės ir pan.
• Ką paragauti – viskas apie gruzinų virtuvės patiekalus;
• Ir esminė dalis – ką pamatyti, kur galima patogiai browsinti per regionus ir žemėlapyje matyti, kur išsidėstę norimi objektai, ar toli vienas nuo kito, ar įmanoma per dieną juos aplankyti ir t.t. To neturi ir visi lonely planet‘ai, ten nuolat turi naršyti tarp objektų aprašymo ir žemėlapio, o čia viskas vienoje vietoje ir tikrai patogu.

 

Pradžiai pasirenki norimą regioną:

Tada jau matosi konkretaus regiono interaktyvus žemėlapis – vedžioji su pele ir matai, kur koks įdomesnis turistinis objektas (visi jie sunumeruoti ir aprašyti žemiau po žemėlapiu):

Tingit skaityti – atsispausdinat pdf’us ir skaitot lėktuve pakeliui į Kutaisį. :)

Antroje dalyje „Išbandyk“ – keturios skirtingos rekomendacijos, kaip Gruzijoje praleisti 3, 7, 10 ar 14 dienų. Viso maršruto detaliai neįmanoma sudėlioti, kiekvienas renkasi pagal save, bet čia tokios gairės-pasiūlymai, kai nežinote, ką rinktis iš labai skirtingų Gruzijos regionų. Nebent turite labai daug laiko, ir galite apkeliauti juos visus.

Trečia dalis „Susiplanuok“ skirta pažaidimui, jei norite turėti patogų kelionės planą kiekvienai dienai. Aš įpratęs kiekvienai kelionei excelyje pasidaryti lentelę, kur kiekvienai dienai pasižymiu maršrutą, atstumą vairavimui, viešbutį ir t.t. Tai čia kažkas panašaus – pasirenkate dienų skaičių, ir po to kiekvienai dienai įsitraukiate norimus aplankyti objektus, pasižymit viešbutį ar komentarus, atsispausdinat PDF failą ir su juo važiuojat į Gruziją.

Jei dar trūksta motyvacijos aplankyti Gruziją, va jums dabartinės kainos iš Azuon programėlės - pabandžiau pažiūrėti, kiek kainuotų 4 arba 7 dienų bilietai į Gruziją - aaaa, čia pigiau, nei aš mokėjau! :) Spauskit, pasididinkit, kol nepaseno kainos - griebkit tiesiai www.wizzair.com svetainėje:

O apie Gruziją šiame bloge jau nemažai rašiau iš anksčiau, gal pravers prieš planuojant kelionę:

• Kodėl Gruzija benegeriausia valstybė Europoje?:)
• Gruziniškai taksistiškidialogai Tbilisyje
• Gruzinas draugą pametė -radom Lietuvoje
• Apie Gruziją ir Tbilisį
• Tbilisio ir Mtskhetos vaizdai
• Gruziniška virtuvė
• Gruzinų karo kelias,Kaukazas ir Kazbegi

Trumpa kelionė į Izraelį: Masada, Negyvoji jūra ir Betliejus (2 dalis)

Pirma dalis apie 4 dienų kelionę į Izraelį čia: http://100dienu.blogspot.com/2014/01/turbut-idomiausias-aplankytas-miestas.html.

Jeruzalėje porai dienų (būtų užtekę dienai, bet per šabą nedirba NIEKAS, tai teko imti 2 dienom) išsinuomavom mašinas ir išvykoms į pietus prie Negyvosios jūros ir prie Masados tvirtovės. Keliai Izraelyje pavydėtinai geri, vairavimo kultūra nebloga, tai galima drąsiai nuomotis auto. Beje, kirtom Vakarų krantą su automobiliais, jokių problemų, net nestabdė ant sienos - kareiviai su automatais pasižvalgo ir tiek, praleidžia be problemų.

Masada - tvirtovė, prieš šimtus metų įrengta plokščio kalno viršuje. Verta nuvažiuoti, tik apie 100 km nuo Jeruzalės:

Masadoje ir pakeliui į ją:

Taip atrodo Masada nuo uolos, ant kurios ji įsikūrusi, viršaus:

Nuo Masados tvirtovės kalno matosi Negyvoji jūra:

Vietiniai kareivukai paprašius mielai fotografuojasi:

Negyvosios jūro pakraštys nuo Masados. Kitame krante - jau Jordanas:

Pensininkų poilsio kampelyjeeee:

Nuo vieno iš Masados bokštelių:

Skurdi, bet savotiškai graži aplinka kažkur tarp Jeruzalės ir Masados tvirtovės.

Prie Negyvosios jūros viešo paplūdimio - pakrantės ten tokios, kad gailėjomės, jog nenuvykome į mokamą, bet normalesnį - akmenuoti, aštrūs krantai.

Toks paplūdimys prie Negyvosios jūros - norėjome nemokamo, gavome. Priėjimas nepatogus, o nuo druskos visi akmenys apsinešę aštriomis atbrailomis, tai į juos lengvai apsipjaustėm kojas, o tada jau žaizdas graužė druskingas vanduo - žodžiu, pasiimkit kažkokius batus, su kuriais galėtumėt maudytis, sutaupysit nervų.

Plūduriuoti Negyvoje jūroje iškėlus kojas - įdomi, bet ne tokia labai maloni patirtis. Mums nepasisekė, kad buvo bangos, be to kranto akmenys aštrūs, tai greitai pradėjo graužti žaizdas, o jei į akis pakliūva vanduo, atrodo, kad išdegs. Pabandėm ir greit išmovėm iš jūros lauk.

Stoviniuojam kažkur Vakarų Krante - prieš važiuojant į Izraelį buvo kilę klausimų, ar apskritai per jį galima važiuoti mašina, bet jokių problemų nebuvo - yra patikrinimo punktai įvažiuojant ir išvažiuojant, kuriuose automatais ginkluoti kareiviai praleidžia automobilius praktiškai nestabdydami.

Pakeliui į Jeruzalę ir Betliejų. Autobusų pliusas - yra wifi. :)

Galėtų būti paminklas Berlyno sienai, bet yra paminklas Izraelio ir Palestinos santykiams - 8 metrų aukščio siena, atskirianti Palestiną. Kai kur išdygusi per naktį. Palei ją ėjom į Betliejų (jis vos 10 km nuo Jeruzalės - atvyksti autobusu, ir turi pėsčiomis kirsti sienos perėjimo punktą).

Autobuse iš Jeruzalės į Betliejų sutikom vieną palestinietį, gyvenantį Betliejuje. Jis mums pabuvo gidu kelis kilometrus, nuo sienos iki Betliejaus senamiesčio - vargšas, turėjo išklausyti taksistų keiksmus, kurie mums labai siūlė savo paslaugas. Labai įdomus žmogus, buvęs stiuardas, puikiai kalbantis angliškai, daug politikuojantis. Geras pašnekovas kelyje buvo.

Betliejuje. Sienos privalumas - erdvė meno kūriniams, jų ten tikrai gerų yra.

Dar Betliejaus senamiesčio vaizdų:

Tos pačios aikštės Betliejuje skirtingos pusės. Viršuje - Kristaus gimimo vietoje pastatyta bažnyčia, apačioje - mečetė ir Kalėdinė eglutė šalia. Atrodo, kad Izraelyje vyksta religijų karai, bet kai nuvyksti ten, pamatai, kad religijos žmonių (ne valdžios) lygmenyje ten puikiai sugyvena jau šimtmečius.

Kristaus gimimo vieta, pažymėta žvaigžde. Nenorit laukti eilėje - pasiimkit vietinį gidą, kuris praveda be eilės per išėjimo dureles:

Vietinės:

Nevietiniai:

Pabaigai - radau panašumų tarp šių nuotraukų, tai apjungiau. :)

Kol Wizzair turi tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Izraelį - tikrai verta dėmesio kelionė, bandykit. Ypač Jeruzalė - mes į ją dar būtinai grįšim, ten tiek visko daug, kad užtektų keliolikai pasaulio miestų.

O kita kelionė - mano favoritė Gruzija, ketvirtąkart. :)

Apie referendumus, "žemininkus", "europininkus" ir mikročipus jiems atskirti

Įkelsiu ir čia, archyvui išliks. Nesakykit, kad čia nesusiję su kelionėmis - dar ir kaip susiję. :) (originaliai įkelta pas mane FB: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10153900229205366)

Skaitėt jau įdomias naujienas? Pradžiai įstatymo kopija nuotraukoje, paskui – straipsnis iš naujienų portalų žemiau. Portalo tyčia neminėsiu, rasit patys. 

LIETUVOS REGIONAI RENGIASI PILIEČIŲ SKAIDYMUI Į DVI GRUPES

2014 m. kovo 13 d. 21:44

Lietuvos miestų ir miestelių valdžioje – sąmyšis. Šiandien Seime priimta Konstitucijos 29 straipsnio pataisa, leidžianti suvaržyti piliečių teises naudotis už Europos Sąjungas lėšas sukurtais infrastruktūros objektais, atsižvelgiant į asmenų balsavimą referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Paprasčiau tariant, jeigu referendume palaikote draudimą parduoti žemę užsieniečiams ir tokiu būdu prieštaraujate Lietuvos stojimo į ES sutarčiai, prarandate teisę naudotis ES lėšomis sukurta infrastruktūra – keliais, tiltais, sporto arenomis, muziejais ir kt.

Konstitucijos pataisą pasiūliusios Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teigimu, ši pataisa buvo priimta kaip kompromisas siekiant patenkinti abi puses – ir referendumo šalininkus, ir ES narystės palaikytojus. „Kitaip mes turėtume pasirinkti – išstojame iš ES arba neatsižvelgiame į tautos balsą, t.y. referendumo rezultatus. O toks piliečių suskaidymas į vadinamuosius „žemininkus“ ir „europininkus“ bus mažiausiai žalos darantis bei apsaugos Lietuvą nuo ES reikalavimo grąžinti struktūrinę paramą, gautą per 10 narystės metų“, - argumentavo Seimo pirmininkė.

Jau nuspręsta, kaip tai bus įgyvendinta techniškai – kiekvienas pilietis gaus mikročipą, kuriame bus užkoduoti jo balsavimo referendume rezultatai. Tokio mikročipo dėka vadinamieji „žemininkai“, t.y. balsavę už žemės pardavimo užsieniečiams draudimą, bus apriboti nuo galimybės naudotis už ES lėšas sukurta infrastruktūra.

Keisis automobilių numeriai

Pirmieji šiuos pokyčius pajus vairuotojai – „žemininkams“ suteiktos dvi savaitės pasikeisti automobilių registracijos numerius. Juose neliks ES simbolikos, vietoje mėlynos juostos atsiras žalia. Vairuotojai su tokiais automobiliais negalės naudotis dalimi kelių ir tiltų, o per pusmetį planuojama atkurti ir seniai uždarytus muitinės postus Lenkijos bei Latvijos pasieniuose, kuriuose tokie automobiliai turėtų sustoti privalomam patikrinimui.

Vilniaus mero Artūro Zuoko tokie pokyčiai neišgąsdino, tačiau jis pripažįsta, kad neaiškumų bent jau pirmosiomis dienomis bus. „Jau rengiame automobilių numerių atpažinimo sistemą prie pietinio Vilniaus aplinkkelio, prie kai kurių tiltų, pavyzdžiui, Mindaugo – kadangi jais negalės naudotis žalieji „žemininkų“ automobiliai, svarstome galimybę jiems paskirti Baltąjį tiltą, galbūt taip pavyktų išvengti spūsčių“, - teigia Vilniaus meras.

Dar didesnės kliūtys atsiranda planuojantiems ilgesnes keliones po Lietuvą – „europininkų“ (balsavusių prieš žemės pardavimo draudimą) tai nepalies, tačiau „žemininkai“ jau dabar gali skaičiuoti nuo pusantro iki dviejų kartų ilgesnes keliones iki pajūrio. Pavyzdžiui, dėl magistralės Kaunas-Klaipėda ribojimo „žaliųjų“ numerių automobiliams, jiems liks alternatyva naudotis kitu keliu – pradžiai Panemune, vėliau išvažiuojant į senąjį Žemaičių plentą. Dar daugiau problemų kels tokių transporto mazgų, kaip Jakų žiedas prie Klaipėdos, ribojimas referendumo šalininkams. Visas tokių draudžiamų kelių ir sankryžų sąrašas artimiausiu metu turėtų būti paskelbtas svetainėje www.ribojamikeliai.lt.

Mažesni miesteliai rengiasi iš peties

Kuršėnų miesto seniūno Vytauto Gedmonto teigimu, tokia Konstitucijos pataisa tik atneš daugiau žalos nei naudos, tačiau jos įgyvendinimui jau rengiamasi. „Pradėjome nuo šaligatvių žymėjimo – už ES lėšas įrengtus šaligatvius dažome mėlynai, likusius – žaliai. Bandysime reguliuoti pėsčiųjų srautus, tačiau tam reikės papildomų policijos pajėgų,“ – guodžiasi seniūnas ir pralinksmėja tik paklaustas apie kitų miestų situaciją: „Jūs į Radviliškį pasižiūrėkit, jie ten visą pagrindinę gatvę „žemininkams“ uždarys, va ten tai bus juokinga, kai gyventojai iš vieno miesto galo negalės patekti į kitą, nes ta gatvę kerta visą Radviliškį“, - juokiasi Kuršėnų seniūnas.

Tuo tarpu pats Radviliškio meras atsakyti į klausimus atsisakė, paprašė paskambinti vėliau. Jo balse girdėjosi panika, vėliau į skambučius nebeatsiliepė.

Su panašia centrinės gatvės problema susiduria ir Vilniaus meras. „Taip, Gedimino prospektas taip pat bus ribojamas „žemininkams“. Jau suplanavome šį žmonių srautą nukreipti į „Akropolį“, todėl didelio nepasitenkinimo tikimės išvengti“, - sako A. Zuokas.

Dėl naujojo įstatymo ramūs tik du Lietuvos miestai – Druskininkai ir Visaginas. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas situaciją nupasakojo labai lakoniškai. „Viskas čia pas mus už ES paramą sukurta, tikrai nieko nežadame skaidyti, todėl „žemininkams“ tiesiog uždrausime įvažiuoti į miesto teritoriją. Šlagbaumai jau statomi, jie atsidarys automatiškai pagal mikročipo duomenis“, - teigia meras.

Tuo tarpu Visagino merė Dalia Štraupaitė situaciją vertina priešingai. „Aš seniai sakiau, kad nėra čia ko draskytis dėl tos ES paramos. Jokių projektų už ES lėšas mes nevykdėme, todėl nieko nereikia niekam riboti, ateinančius 10 metų būsime laisviausias miestas Lietuvoje. Tiesa, yra viena kirpykla, gavusi ES paramą, bet ją jau uždarėme, kad nekeltų nereikalingo susipriešinimo“, - dėstė Visagino merė.

Kultūra ir sportas pasiekiami ne visiems

Skaudžiai naujoji pataisa atsilieps ir sporto fanams – visos krepšinio arenos statytos už ES lėšas, todėl krepšinį gyvai „žemininkai“ galės matyti tik užsienyje. „Toks įstatymas, ir mes jo turime klausyti. Atpiginsime bilietus, bet užtikrinu, kad arenos ir toliau bus pilnos“, - ramino Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis.

Ekspertų vertinimu, blogiausia, kad didžioji dalis Lietuvos sporto infrastruktūros sukurta už ES lėšas. Kūno kultūros ir sporto departamento vadovo Klemenso Rimšelio teigimu, preliminariais skaičiavimais, šie ribojimai nepalies tik dviejų federacijų - šaškių ir sportinio pėrimosi pirtyse.

Muziejai, dvarai, parkai, poilsiavietės prie ežerų – visos šios pramogos ir kultūros objektai, kurie buvo gavę ES paramą, dešimčiai metų užvers duris „žemininkams“. Vienas žemės referendumo iniciatorių Pranciškus Šliužas dėl to nesijaudino, teigdamas, kad inicijuos kaimo kultūros atgimimą ir nuo ES nepriklausomų kultūros namų statybas kiekviename miestelyje, turinčiame daugiau nei 1509 gyventojus.

Dvarų savininkai jau skaičiuoja, kiek turės investuoti į tvoras - kiekvienas dvaras, gavęs ES paramą, privalės būti aptvertas bent 1,5 m aukščio aklina tvora.

Tačiau be kultūros „žemininkų“ palikti nežadama – jau sukurta svetainė www.zaliejimuziejai.lt, kurioje skelbiami muziejai, negavę ES paramos ir tinkantys „žemininkų“ apsilankymui. Tiesa, svetainėje kol kas tėra nurodyti du muziejai – Arklio muziejus Anykščių rajone ir Velnių muziejus Kaune.

Bus ir išimčių

Besipiktinantys žvėriškais piliečių teisių suvaržymais sulaukė ir gerų naujienų. Šiandien paskelbta, kad šios Konstitucijos pataisos ribojimai nebus taikomi trijose srityse.

Pirmiausiai nebus ribojama tikinčiųjų laisvė pasirinkti maldos namus, net jei pastarieji ir buvo gavę ES paramą. Ribojimai nepalies ir nepilnamečių moksleivių – baigę mokyklą studijoms jie galės rinktis bet kurį universitetą nepriklausomai nuo to, kaip referendume balsavo jų tėvai. Taip nuspręsta įvertinus, kad „žemininkams“ neliktų nė vieno universiteto, negavusio ES paramos. Analogiška išimtis galios ir ligoniams – tiek „žemininkus“, tiek „europininkus“ gydys tos pačios ligoninės, jokio skaidymo nebus.

Tuo tarpu ūkininkai, kurie referendume balsavo už žemės pardavimo užsieniečiams draudimą, per artimiausius 6 mėnesius privalės grąžinti visą ES struktūrinių fondų paramą, gautą per pastaruosius 10 metų. Kai kuriuos jų tai ne juokais išgąsdino ir šie jau skelbiasi rytoj VRK registruosiantys naują referendumą, atšauksiantį ankstesnio referendumo nulemtą Konstitucijos pataisą, bei rinksiantys tam reikalingus 100 tūkst. parašų. Tačiau P. Šliužas nepasiduoda: „O mes inicijuosime dar vieną referendumą, kuris panaikintų to referendumo rezultatus, kuris atšauks mūsų referendumo nulemtą draudimą parduoti žemę“.

---

Jei patiko šitas, patiks ir šitie:
- Kaip viena lietuviška kelionių agentūra pardavinėjo viešbučius už labdaringą kainą
- Kaip telefoninis sukčius iš Lukiškių už 3000 litų gelbėjo mano neegzistuojančią dukrą
- Kaip buki Nigerijos sukčiai per 15 dienų tapo Lietuvos krepšinio rinktinės fanais
- Kaip mus bandė išdurti vietnamiečių pilnas autobusas